Taizé bendruomenė ir Suomija

Draugystės grandinė

2012 m. liepos mėnesį buvo publikuota pirmoji Taizé giesmė suomių kalba. Ji yra konkretus 50 metų trunkančios draugystės tarp Taizé brolių ir Suomijos žmonių ženklas.

Kaip prasidėjo draugystė?

Ji prasidėjo susitikimais tarp žmonių, pirmiausia per raštus. 1960-ųjų pradžioje Elisabeth de Godzinsky, kuri gyveno Helsinkyje, Suomijoje, perskaitė brolio Roger straipsnius Prancūzijos krikščioniškuose žurnaluose. Ji buvo jų paveikta. Žodžiai apie susitaikymą jai buvo svarbūs tiek asmeniškai, tiek visuomeniškai. Kelionės į Prancūziją metu, ji turėjo galimybę dalyvauti sekmadienio Taizé eucharistijoje ir susitikti su keletu iš brolių. Ši vieta jai buvo tarsi dvasiniai namai ir ji tai priėmė į savo širdį. Broliams ji buvo pirmuoju kontaktu su Suomija, tolima šiaurės šalimi.

Kitas susitikimas Taizé kaimelyje įvyko po dešimties metų, kai suomių sutuoktinių pora, Anna-Maija (mergautinė Raittila) ir Taisto Nieminen, 1970-ųjų pradžioje aplankė bendruomenę. Jie taip pat atrado čia dvasinius namus ir per brolius susidraugavo su helsinkiete Elisabeth de Godzinsky. Brolis Roger tapo jų dvasiniu vadovu ir labai artimu draugu. Anna-Maija yra gerai žinoma teologė, religijos mokytoja, poetė ir vertėja, jos vyras Taisto - taip pat vertėjas. Netrukus jie prisijungė prie kitų, rengiančių “Jaunimo Tarybą”, kuri buvo ką tik sušaukta Taizé. Jie vertė tekstus į suomių kalbą ir pasakojo apie Taizé, lankydamiesi įvairiose Suomijos vietose. Anna-Maija taip pat vertė į suomių kalbą Taizé giesmes ir mokė žmones kaip jas giedoti.

Naujos draugystės

Bėgant metams tokių susitikimų su Suomijos žmonėmis tik daugėjo. Broliai kartu su jaunaisiais Taizé savanoriais apsilankė Suomijoje. Vienas iš tų savanorių buvo dabartinis Taizé prioras, brolis Alois. 1970 m. būdamas mokiniu, jis dalyvavo nepamirštamoje kelionėje į Suomiją. Anna-Maija organizuodama šią kelionę parinko ir paruošė susitikimus su parapijomis, mokyklomis, grupelėmis ir šeimomis. Tai buvo praktinis ekumenizmas paprastų žmonių lygmenyje, kažkas naujo ir įdomaus daugeliui suomių. Svečių dėmesys ir nuolankumas buvo jaudinantis. Taizé giesmės, tyla, sėdėjimas ant grindų, ikonos ir žvakelės sukūrė naują pamaldų atmosferą.

Daugelį metų Anna-Maija rengė ekumeninius vakarus parapijose ir namuose. Žmonės į juos buvo kviečiami asmeniškai, o informacija apie šiuos susitikimus sklido iš lūpų į lūpas. Ji taip pat organizavo visą savaitgalį trunkančius susitikimus. Juose dalyvavo skirtingų bažnyčių žmonės su skirtinga patirtimi. Kartu jie dalinosi savo mintimis, meldėsi, vaikštinėjo gamtoje, gamino valgius. Anna-Maija suteikė gaires diskusijoms apie brolio Roger tekstus ir laišką iš Taizé.

Šiuose susirinkimuose asmeninis prisilietimas buvo kažkas naujo. Žmonės nediskutavo teoriškai, jiems buvo užduodami klausimai liečiantys jų asmeninę gyvenimo patirtį, svarbią susitikimų dalį sudarė kitų išklausymas. Anna-Maija pradėjo rašyti aplinkraštį pavadinimu Tulisija (židinys), kuriame ji pateikdavo naujienas iš Taizé, o taip pat iš kitų susitikimų. Tokiu būdu, žmonės įvairiose Suomijos dalyse turėjo galimybę dalyvauti šiame bendrame ekumeniniame įvykyje. Daugelį metų Anna-Maija į suomių kalbą vertė reguliariai leidžiamą, brolių rašomą laišką iš Taizé.

Kertant sienas

Netrukus Anna-Maija pradėjo raginti jaunus žmones, ir ne tik, apsilankyti Taizé. Paprastai jie keliaudavo laivu į Švediją, o toliau kelionę tęsdavo traukiniu arba autobusu. Kelionė trukdavo apie 50 valandų. Velykų šventimas ir vasaros susitikimai Taizé, kartais lyjant lietui, kartais šviečiant saulei, vis dar giliai įsitvirtinę daugelio žmonių atmintyje. Pirmieji apsilankiusieji Taizé buvo pavieniai asmenys ir tik vėliau, pradedant 1980-aisiais metais, Suomijos parapijos pradėjo organizuoti grupines keliones į Taizé. Anna-Maija pati vadovavo daugeliui tokių kelionių, taip pat rengė išvykas į Taizé Europos susitikimus, neretai kartu su jaunais žmonėmis iš kaimyninių šalių.

Taip pat buvo daromos kelionės kita - rytų kryptimi. 1970-aisiais ir 1980-aisiais metais Anna-Maija ir Taisto patys, o taip pat kartu su broliais, daug keliavo anapus Geležinės uždangos po Rytų Europą. Tarybų Sąjunga, Vengrija, Lenkija, Rytų Vokietija… Tais laikais buvo nelengva susitikti su krikščionimis gyvenančiais šiose šalyse, tačiau per stebuklą tai tapo įmanoma. Elisabeth de Godzinsky ypatingai rūpinosi ryšių Tarybų Sąjungoje kūrimu, nes ji mokėjo rusų kalbą. Keletą vasarų ji ilgesniam laikui apsistodavo Taizé ir keletą iš brolių mokino rusų kalbos.

Susitaikinimo žinia sklinda

Taizé bendruomenė Suomijoje tapo geriau žinoma 1979-ųjų metų vasarą, kuomet broliai Roger ir Alois atvyko į Turku mieste vykusias Ekumenines Bažnyčios Dienas. Ten gimė Suomijos krikščionių bendruomenės svajonė. Viskas prasidėjo nuo bendruomenės pavadinimu Omenapuukylä (Obelų sodelis) netoli Salo. Vėliau ji persikėlė į Kaarina ir pasivadino Morbacka. Iš ten dar kart persikėlė į dabartinę vietą Kangasala ir yra vadinama Ukinranta [http://ukinranta.wordpress.com/briefly-in-english/]. Bendruomenės gyvenimas yra grindžiamas reguliariomis pamaldomis, “džiaugsmu, paprastumu ir gailestingumu”. Ji yra ekumeninės asociacijos vadinamos Sinapinsiemen (garstyčios grūdelis) dalimi.

Ekumeninės Bažnyčios Dienos 2007 metais vėl vyko Turku mieste, jose dalyvavo brolis Alois, jau kaip Taizé bendruomenės prioras. Iki tol, Taizé buvo gerai žinoma tarp Suomijos krikščionių ir per tas dienas daug žmonių apsilankė “Tylos kaimelyje”, kur buvo laikomos Taizé pamaldos. Pamaldų metu buvo giedamos Taizé giesmės ir šios giesmės išplito visoje šalyje. Jos plačiai naudojamos parapijose.

Vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių, tiek pavienių asmenų, tiek ir grupių, rasdavo kelią iš Suomijos į Taizé. Grįžę namo, jie dažnai įkvėpdavo pradėti pamaldas ar kitokius susitikimus gimtajame mieste. Pavyzdžiui, Helsinkyje, daugelį metų vyksta kassavaitinės pamaldos. Kiekvienas jose yra laukiamas. Pamaldos prasidėjo 1980-aisiais Evangelikų liuteronų parapijos bažnyčioje, po kelerių metų persikėlė į Romos katalikų koplyčią, iš ten į Rusijos stačiatikių bažnyčią, ir dabar vyksta Katedros kriptoje. Vasarą pamaldos vyksta mažos salelės, esančios netoli miesto, koplyčioje.

Naujos kartos

Elisabeth ir Taisto iškeliavo amžinybėn ir yra su Dievu. Anna-Maija, mūsų dvasinė motina, išėjo į pensiją ir gyvendama Helsinkio senelių namuose, priiminėja draugus iš arti ir toli. Padėtis pasikeitė, tačiau draugystė su Taizé, įkvėpta šių trijų brangių žmonių, tęsiasi.

Nauji žmonės tęsia pradėtas užduotis: verčia giesmes, Laišką iš Taizé, priima svečius ir organizuoja keliones. Nauji jauni žmonės ir suaugusieji įkvėpiami Taizé kvietimo ieškoti vilties ir susitaikymo su kitais. O daugelis "buvusių jaunų žmonių" nešiojasi su savimi Taizé atrastas gyvenimo nuostatas: draugai, didesnis tikėjimas, noras dirbti krikščionių vienybės labui, padėti neturtingiausiems ir pasitikėti gyvenimo sunkumų apsuptyje.

Sveiki atvykę į Suomiją!

Mes, suomiai, labai džiaugiamės artėjančiu Taizé-Helsinkio susitikimu ir tikimės, kad daugelis mūsų šalies jaunimo, jaunų žmonių iš kaimyninių valstybių, o taip pat iš tolimų šalių, nuo 2012 m. rugsėjo 28 iki 30 d. atvyks į Helsinkį. Mes nekantriai laukiame susitikimo su jumis!

Printed from: http://www.taize.fr/lt_article14182.html - 21 October 2017
Copyright © 2017 - Ateliers et Presses de Taizé, Taizé Community, 71250 France