Kreipimasis į Europos Sąjungą

Už atvirą ir solidarią Europą

Kadangi jaunimo susitikimas vyksta Briuselyje, kuriame yra daugelio Europos institucijų būstinės, mums atrodė svarbu, kad Europos Sąjungai būtų perduotas žemiau pateikiamas laiškas. Gruodžio 15 d. brolis Aloisas jį asmeniškai įteikė Europos Komisijos pirmininkui p. José Manuel Barroso. Jis taip pat jį išsiuntė visų 27 ES valstybių ir vyriausybių vadovams. Savo ruožtu p. Barroso perdavė nuoširdų ir draugišką sveikinimą jaunimui.

JPEG - 21.5 ko

Taikos ir susitaikinimo žmonijoje siekis įrašytas į patį Taizé bendruomenės pašaukimą. Ji jau trisdešimt metų įkvepia Pasitikėjimo piligrimystę Žemėje, kuri sieja kelias visų žemynų jaunimo kartas.

Susirinkę į Briuselį dalyvauti viename šios Pasitikėjimo piligrimystės etapų, nuo 2008 m. gruodžio 29 iki 2009 m. sausio 2 d., 40 tūkstančių jaunuolių iš visos Europos norėtų atgaivinti Europos kūrimo pradžios nuotaikas ir entuziazmą: įgyvendinti susitaikinimą tarp tautų sujungiant jų išteklius ir ypatumus.

Europos vienijimas: precedento neturinti avantiūra

Europai pavyko pradėti šio žemyno istorijoje precedento neturintį taikos laikotarpį. Nueitas kelias žadina didžiules viltis kituose pasaulio regionuose. Po tiek konfliktų tarp Europos tautų, taika – neįkainojamas gėris. Tačiau ji nėra užtikrinta visiems laikams: kiekviena karta turi ją kurti iš naujo.

Nepasiduoti apatijai

Į Europos institucijas šiandien kartais žiūrima su nesupratimu ir tam tikra apatija. Vis dėlto jos būtinos, norint užtikrinti nuolatinį taikos siekimą, tačiau su sąlyga, kad bus skatinama prisiimti atsakomybę kiekviename Europos bendruomenės lygmenyje. [1] Valstybių narių vadovai savo ruožtu gali remti naują polėkį, o ne mėginti suversti kaltę Europos institucijoms tuomet, kai jie patys turi priimti sunkius sprendimus.

Pasaulinis solidarumas

Europos vienijimas įgyja visą prasmę tik tada, jei ji neužmiršta kitų žemynų ir yra solidari su neturtingiausiomis tautomis. Šios tautos taip sparčiai vystosi! Dabartinė situacija reikalauja naujų supratimo pastangų, siekiant pritaikyti institucijas ir Europos pagalbos mechanizmus.

Daug jaunuolių klausia, ar ūkio globalizaciją lydi solidarumo globalizacija. Kai dėl tikslo pasidalinti gėrybėmis, ar turtingosios šalys neturėtų parodyti didesnį dosnumą tiek investicijomis, palankiomis besivystančioms šalims, tiek oriai bei atsakingai priimdamos imigrantų iš tų šalių?

Plėsdami asmeninius santykius savo žemyne, daug jaunuolių jau pradėjo mąstyti europietiškai. Tai reiškia ne atsisakyti kiekvienos tautos ar kiekvieno regiono ypatumų, o dalytis dovanomis gerbiant įvairovę. Tokios iniciatyvos, kaip Europos savanorių tarnyba pagilins tautų ir regionų tarpusavio pažinimą.

Dabartinė finansinė krizė

Dabartinė finansų krizė rodo, jog tam, kad būtų įmanoma tvari plėtra, ekonomika turi paisyti etikos normų. Ši krizė gali tapti galimybe, jei paskatins mus peržiūrėti pasaulio bendruomenės kūrimo prioritetus: kokios plėtros mes siekiame? Kokia plėtra įmanoma, atsižvelgiant į ribotus mūsų planetos išteklius?

Kuo sudėtingesnė tampa pasaulio ekonomikos ir finansų sistema, tuo daugiau ji turi būti koordinuojama siekiant bendro visos žmonijos gėrio. Iškyla būtinybė steigti viršnacionalines institucijas, nustatančias taisykles, kuriomis užtikrinamas didžiausias teisingumas. [2]

Dvigubas krikščionių indėlis

Evangelija vertina gyvenimo paprastumą. Ji ragina tikintįjį išmokti valdyti savo norus, kad jis sugebėtų save apriboti, ne verčiamas, o laisva valia. [3] Laisvai pasirinktas paprastumas leidžia turtingiems žmonėms pasipriešinti lenktyniavimui siekiant įgyti kuo daugiau turto ir padeda kovoti su skurdu, primestu labiausiai nuskriaustiems.

Kitas krikščionių įnašas gali būti atleidimo siekis. Tai reiškia atsisakyti perduoti patirtų žaizdų atminimą kitai kartai: ne užmiršti skausmingą praeitį, o peržengti atmintį atleidimu, nutraukti nuoskaudų grandinę, kuri didina pagiežą. Nesugebanti atleisti visuomenė neturi ateities. Didžiulis polėkis, esantis Europos kūrimo ištakose, iš dalies rėmėsi šiuo įsitikinimu. [4]

Visi gali dalyvauti civilizacijoje, paženklintoje ne nepatiklumo, o pasitikėjimo. Istorijoje yra buvę atvejų, kai pakakdavo kelių žmonių, kad svarstyklės būtų nusvertos į taikos pusę. [5]

[1Subsidiarumo principas yra būtinas bendruomeniškumui gilinti. Pagal šį principą, Bendrijos institucijos gali kištis į tam tikrą sritį tik tada, kai valstybės narės nesugeba savarankiškai pasiekti numatytų tikslų, tačiau net tokiu atveju turi būti gerbiama šių valstybių narių kompetencija. Sprendimai turi būti priimami kuo arčiau Europos piliečio. Šis principas kiekvieną skatina prisiimti atsakomybę ir padeda išvengti nepagrįstų nacionalinių pretenzijų.

[21963 savo enciklikoje Pacem in terris popiežius Jonas XXIII pasiūlė sukurti „viešą visuotinės kompetencijos valdžią“. Ši pranašiška nuojauta aktuali kaip niekad.

[3Jėzus sako: „Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?“ (Luko 9, 25).

[4Šis įsitikinimas buvo stimulas prancūzų ir vokiečių tautų suartėjimui. Jis paskatino ir Lenkijos vyskupų 1965 metų iniciatyvą: lenkų tauta ir vokiečių tauta atleido viena kitai. Taip krikščionys rengė politinio susitaikinimo kelią.

[5Buvo tik keletas Europos Sąjungos kūrimo pradininkų, tačiau jie puikiai suvokė: galima užkirsti kelią naujam konfliktui sujungiant išteklius (anglis ir plieną), kurie praeityje būdavo naudojami karo mašinai.

Printed from: http://www.taize.fr/lt_article7870.html - 18 October 2017
Copyright © 2017 - Ateliers et Presses de Taizé, Taizé Community, 71250 France