Laimė

Ar turime teisę būti laimingi, kai kiti kenčia?

Dievo dvasios alsavimas mumyse suteikia giluminį džiaugsmą. Kai mes laimingi, mes esame dermėje su Dievu. Tačiau kitiems kenčiant mūsų laimė su jų kančia nedera. Štai dėl ko apaštalas Paulius rašo: „Džiaukitės su besidžiaugiančiais“, tačiau taip pat „verkite su verkiančiais“ (Romiečiams 12, 15). Juk mes esame sutverti džiaugtis. Tačiau susidūrę su kitų kančia, būtent liūdėdami esame tiesoje.

Laimė gali skaudinti tuos, kurie nuo jos atskirti. Tas, kuris džiaugiasi savo sėkme, gali žeisti tuos, kuriems nepavyko. Arba įsimylėjėlių džiaugsmas gali atrodyti sunkiai priimamas tiems, kurie buvo apvilti. Be to, kai laimingieji su piktdžiuga man demonstruoja savo džiaugsmą dėl to, kad užėmė mano vietą, jų džiaugsmas tampa tiesiog nepakeliamas. Mus gali skaudinti kieno nors kito laimė, net jei ji sąmoningai nėra demonstruojama. Jėzus savo parabolėje kalba apie „ištaigingai gyvenančio“ turtuolio laimę, kuris net nepastebi vargšo Lozoriaus prie savo vartų, (Luko 16, 19-21).

Geriau verkti, nei džiaugtis tokiu būdu. Tačiau kaip gali Paulius rašyti: „Visuomet džiaukitės“ (Filipiečiams 4, 4)? Liūdesys gali skaudinti taip pat kaip ir laimė. Kai aš esu liūdnas ir prislėgtas, man nereikia, kad kiti mane apkrautų savo liūdesiu, kuris dar labiau aptemdytų mano paties bėdą. Ką turėtume daryti, kai kiti kenčia? Išlikti džiugūs ir rizikuoti skaudinti savo laime tuos, kuriems nepasisekė? Ar liūdėti ir rizikuoti dar labiau sutirštinti jų pačių liūdesį, kuris ir taip yra nepakeliamas?

Paulius sako: „Džiaukitės. Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems“ (Filipiečiams 4, 5). Jis kalba apie džiaugsmą, kuris skleidžia gėrį ir švelnumą. Tai visų pirma yra vidinis džiaugsmas. Kartais jis net nepastebimas, t.y. neturi jokios išorinės išraiškos. Jis labai subtilus. Tai panašu į jausmą, kurį patiriame šaltą žiemą glausdamiesi prie šilumos šaltinio. Negandos metu gera būti prie ko nors, kieno giliai slypintis džiaugsmas skleidžia gėrį.

Kur slypi laimės, kuri skatina ir nežlugdo, paslaptis? Jos paslaptis – tai vargšo žmogaus džiaugsmas, tai laimė, kuri visų pirma skirta dalintis, o ne savintis.

Jei atsisakysime džiaugsmo kitiems kenčiant, mes galime patekti į abipusę neviltį. Mes galime padaryti daugiau už tuos, kurie išgyvena suspaudimą. Vienas iš brangiausių dalykų, kuriuos galime pasiūlyti yra mūsų vidinė paslėpta kova siekiant išlaikyti gyvą Šventosios Dvasios džiaugsmą – džiaugsmą, kuris skleidžia gėrį, drąsina ir suteikia jėgų.

Printed from: http://www.taize.fr/lt_article8197.html - 23 October 2017
Copyright © 2017 - Ateliers et Presses de Taizé, Taizé Community, 71250 France