Brinkadeira

„Mokytis niekada nevėlu!“

Dvi vaikystės valandos per dieną – taip vienas savanoris pavadino vieno iš keleto Taizé brolių, gyvenančių Alagoinhase, šiaurės rytų Brazilijoje, organizuojamus „brinkadeiros“ užsiėmimus vaikams. Žodis „brinkadeira“ reiškia žaidimus ir linksmybes. Per šiuos popietinius susitikimus vaikai taip pat gali pasikalbėti apie savo mažas ar dideles problemas, kylančias namuose ar kur kitur.

Pasakojimas apie Dourado (auksinuką)

JPEG - 19.9 ko

Pagaliau jam pasisekė! Dourado, brinkadeiros asiliukas, jau moka geriau skaityti! Jis jau ir anksčiau mokėjo perskaityti „e“ ir „a“. O dabar, nors jis ir labai senas, su naujais akiniais jam pavyko perskaityti visą pasakojimą...

JPEG - 20.9 ko

Artėjo jo gimtadienis, o mums šia proga kaip tik pasisekė surasti jo gimimo liudijimą. Į aštuoniasdešimtmetį sugužėjo galybė svečių, kurie parodė viską, ką moka: autoralį, vaikščiojimą ant kojokų, kapueiros kovos meną, pokštus, ir t.t.

JPEG - 22.6 ko

Prieš išsiskirstant į namus, įvyko mamų sambo konkursas. Laimėjusioms mamoms, lankančioms joms skirtą vakarinę mokyklą, kurioje mokosi rašyti ir skaityti, buvo padovanoti gražūs sąsiuviniai.

JPEG - 24.4 ko

Vakarėlio pabaigoje Dourado pasidalijo tortą kartu su 550 jį pasveikinti susirinkusių draugų – mamų su vaikais.

Knygų mugė

Po dviejų savaičių, kitoje brinkadeiroje buvo suorganizuota knygų mugė. 70 vaikų šia proga parašė 600 pasakojimų. Literatūros prizas buvo mokyklinis krepšys!

Štai keletas pasakojimų.

Ujama mergaitė

Kartą gyveno mergaitė Marija, kurią visi ujo.
Vieną dieną pro ją ėjęs berniukas kirto jai į veidą. Ir taip kaskart: kai tik ji pasirodydavo, ją būtinai kas nors nuskriausdavo.
Jos mama sirgo. Ir netrukus mirė. Mergaitė pasijuto labai vieniša.
Kartą, kai vienas berniukas ir vėl mušė Mariją, viena moteris tai pamačiusi liepė berniukui liautis. Šis pabėgo, o Marija liko stovėti verkdama.
Tačiau ta moteris ją parsivedė namo, ir jos kartu laimingai gyveno.

Geiza dos Santos Cruz, 11 metų, gyvena Rua do Vale

Berniukas elgeta

Kartą gyveno berniukas vardu Jonas. Jis buvo elgeta ir kasdien eidavo prašyti išmaldos.
Prisirinko labai daug pinigų ir pasistatė namą.
Taigi buvo labai laimingas, bet jautėsi vienišas.
Nes juk neturėjo nei tėčio, nei mamos.

Thiago Borges da Cruz, 9 m., gyvena Rua do Vale

Diana ir lėlė

Kartą gyveno maža mergaitė, kuri labai mėgo žaisti. Jos vardas buvo Diana.
Ji paprašė, kad tėvelis jos gimtadienio proga nupirktų lėlę. Bet tėvelis negalėjo to padaryti. Jis buvo bedarbis.
Praėjo keletas metų, ir jos tėvelis gavo darbą. Ir vėl atėjus gimtadieniui Diana paprašė tos pačios dovanos. Šį kartą noras buvo išpildytas, ir Diana laimingai gyveno.

Daiane Santos Lopes da Rocha, 11 m., gyvena Rua São Lázaro

Frederika ir Mateusas – prekeiviai

Kartą gyveno Frederika, ji pardavinėjo žolę. O Mateusas rūkė žolę.
Jis nuėjo nusipirkti ir norėjo įduoti Frederiką.
Ji nužudė Mateusą. Jailsonas labai verkė.

Jailson de Jesus Batista, 12 m., gyvena Alto du Cruz

Liūdnoji mergaitė

Kartą gyveno labai liūdna mergaitė. Jos vardas buvo Sofija.
Jos gyvenimas buvo liūdnas todėl, kad ji neturėjo nei draugų, nei giminių. Ji gyveno gatvėje. Niekur nesimokė ir neturėjo namų.
Vieną gražią dieną ji nuėjo prie apleistos upės. Ten pradėjo rinktis žmonės, atvažiavo pilnas vaikų autobusas.
Jame buvo 12 mergaičių ir 8 berniukai.
Berniukai pradėjo iš jos šaipytis.
Tačiau viena mergaitė juos sudraudė: „Nesijuokit iš jos, nes ji nuliūs“.
Tada toji mergaitė tarė: „O kasgi niekada neliūdi?“
Berniukai nustojo šaipytis ir paklausė jos vardo.
Ji pasakė: „Sofija“.
Visi susipažino ir nuo tol buvo visą laiką laimingi.

Edivania, 12 m., gyvena Rua do Sossego, São Crispim

Vagilis

Kartą gyveno berniukas vardu Elderis. Jis pardavinėjo žolę, o vakarais su draugais eidavo vogti.
Kol vieną dieną policija jį pamatė pardavinėjantį žolę kitam berniukui ir tarė: „Ei, vaiki, aš tave pričiupsiu vieną dieną, nes tau dar tik 15 metų, o tu jau užsiiminėji narkotikais... Pamatysi, kas tau bus, kai tave pagausiu“.
Tačiau kartą jį pamatė viena mergaitė ir įsimylėjo. Jie pradėjo susitikinėti, vėliau susižadėjo ir išvyko medaus mėnesio į labai gražią vietovę.
Po dvejų metų jie susituokė. Elderis metė ankstesnį užsiėmimą, ir abu laimingai gyveno.

Claudia, 14 m., gyvena Rua do Vale

Bjaurusis varliukas

Kartą gyveno labai bjaurus varliukas. Kai išeidavo žaisti su draugais, visi iš jo juokdavosi.
Todėl jis paklausė: „Kodėl jūs iš manęs juokiatės?“
Draugai jam atsakė: „Kad tu labai bjaurus“.
Varliukas apsiverkė.
Atėjo mama ir paklausė, ko jis verkia, ir jis atsakė: „Mano draugai iš manęs juokiasi ir sako, kad aš labai bjaurus“.
Mama tarė: „Sūnau, tu tikrai nesi bjaurus“.
Ir jie laimingai gyveno.

Ediclecia da Silva Nascimento, 10 m., gyvena Rua do Vale

Printed from: http://www.taize.fr/lt_article9054.html - 22 October 2017
Copyright © 2017 - Ateliers et Presses de Taizé, Taizé Community, 71250 France