Latvė Elizabete buvo viena iš savanorių komandos narių, kurie padėjo susitikimo metu. Ji rašo:
Buvo nuostabu, kad tiek daug jaunų žmonių atvyko į mūsų gimtąjį Rygos miestą. Kaip savanorė buvau sujaudinta ir pamaloninta galėdama būti šių trijų gražių dienų maža dalimi. Iš šių jaunų piligrimų pajutau didelį pasitikėjimą ir meilę. Būdama bendrose pamaldose Šv. Gertrūdos ir Šv. Petro bažnyčiose, susipažindama su naujais žmonėmis ir susitikdama su Taizé draugais, supratau, kad Dievas veikia visur, kur beeitume ar kur begyventume. Manau, kad po šių dienų turime daugiau vilties Latvijoje ir Rytų Europoje, nei kada nors anksčiau.
Priėmimas Rygoje ir šeimų svetingumas
Be jaunųjų latvių į susitikimą taip pat atvyko keli šimtai dalyvių iš kitų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos. Dar kiti dalyviai atvyko mažomis grupelėmis ar individualiai iš įvairių Europos valstybių.
Atvykusios grupės ir pavieniai asmenys buvo kviečiami į Šv. Gertrūdos bažnyčią, kur vyko dalyvių priėmimas. Kiekvienas čia gavo įvairiomis kalbomis prieinamą programą (latvių, anglų, rusų, ukrainiečių, lietuvių, lenkų) ir jam/jai buvo priskirta priimančioji parapija. Iš parapijų jaunimas buvo nukreiptas į priimančias šeimas. Visi susitikimo dalyviai apsistojo vietinėse šeimose. Du iš jų – vokiečiai Talitha ir Philip po pirmosios susitikimo dienos sakė:
Nuvykę į Šv. Gertrūdos bažnyčią, kur pirmiausia buvo pasitiktas kiekvienas dalyvis, patyrėme svetingumo, šilumos ir džiaugsmo pojūtį. Rygos susitikimo organizatoriams pavyko sukurti ypatingą Taizé atmosferą šioje vietoje, ir mes staiga pasijutome kaip namie. Tai mūsų pirmasis susitikimas ne Taizé kaimelyje, laukiame pasidalinimo savo tikėjimu ir nuomonėmis su kitais bei prisidėjimo prie praturtinančios patirties.
Kitas jaunas žmogus – švedė Sophie, apibūdino Rygoje patirtą svetingumą:
Mano šeimininkė buvo panašaus amžiaus moteris, kuri priėmė mane savo mažame bute. Nepaisant mūsų skirtingų gyvenimų, atradome daug panašumų. Ji turėjo daug klausimų apie tikėjimą ir religiją, o mano požiūris į religiją jos šalyje yra neįprastas. Vakarais susėsdavome išgerti arbatos ir padiskutuoti apie tikėjimą ir tai kas mus daro krikščionimis. Buvo labai įdomu. Padrąsinau ją šeštadienį ateiti į Taizé pamaldas Šv. Petro bažnyčioje. Jai labai patiko šios pamaldos su žvakutėmis.
Brolis Alois viename iš savo apmąstymų pažymėjo dėkingumą Rygos bažnyčioms ir priimančioms šeimoms:
Mes, Taizé broliai, džiaugiamės būdami Rygoje, viename iš pasitikėjimo piligrimystės žemėje etapų. […] Visų pirma norėtume padėkoti tiems, kurie mus priima. Tarp dovanų, kuriomis Dievas apdovanojo latvius yra jų svetingumas. Be to, Baltijos šalių jaunimas turi daug kitų vertybių, kuriomis galėtų pasidalinti. Tikimės, kad sugebėsime jas atrasti.
Bendros pamaldos į Rygos centrą subūrė 2000 jaunų žmonių
Savaitgalio susitikimo centrine vieta buvo Šv. Petro liuteronų bažnyčia, esanti istoriniame Rygos centre. Joje vyko bendros pamaldos. Šeštadienio vakare katalikų ir liuteronų arkivyskupai – Janis Vanags ir Zbignevs Stankievics, pasveikino susitikimo dalyvius.
Pamaldose taip pat dalyvavo Rygos stačiatikių metropolijos atstovas. Stačiatikių bažnyčia prie susitikimo prisidėjo pravesdama du seminarus ir sekmadienio rytą pakviesdama susitikimo dalyvius į stačiatikių liturgiją. Baptistų ir metodistų bendruomenės taip pat dalyvavo susitikime priimdamos jaunus žmones.
Šeštadienio seminarai: įspūdinga temų įvairovė
Šeštadienio popietę vyko įvairūs seminarai, iš jų verta paminėti šiuos: liuteronų arkivyskupo seminarą „Tyla ir vidinė malda“; katalikų arkivyskupo paskaitą „Vienybė, susitaikinimas, bendruomenė“; „Stačiatikių ikonografijos pristatymas“; „Tarnauti vargstantiems“.
Dvi jaunos Latvijos teisininkės dirbančios žmogaus teisių srityje du kartus pravedė seminarą „Susitaikinimo svarba šiandieninėje visuomenėje“. Po seminaro Ilze ir Arina dalinosi savo įspūdžiais:
Per mūsų dvejus seminarus buvo malonu matyti, kad žmonės dalinasi savo mintimis ir abejonėmis. Šiandien jauni žmonės susiduria su neapibrėžtumu ir jiems reikia padrąsinimo, kuris ateina iš pasitikėjimo Dievu ir Dievo pažado mums. Mes taip pat supratome, kad jie yra pasirengę imtis pirmo žingsnio tapdami taikdariais savo bendruomenėse. Pirmasis žingsnis nebūtinai turi būti didelis gestas ar daryti didelę įtaką. Tai gali būti paprastas pokalbis arba tiesiog noras įsiklausyti į tuos, kurie mus įskaudino. Nuostabu yra tai, kad klausydamosi kitų žmonių patirčių ir dalindamosi savo patirtimi priėjome tą pačią mintį, kurią sekmadienio pamaldose išsakė brolis Alois – „Taika ir susitaikymas visų pirma prasideda kiekviename iš mūsų“.
Šiame seminare dalyvavusi jauna švedė Martina sakė:
Po Rygos susitikimo ir ypač po diskusijos ką reiškia „tapti žemės druska“ bei seminaro „Susitaikinimo svarba šiandieninėje visuomenėje“, pradėjau labai daug mąstyti. Ką mes, kaip paprasti žmonės, galėtume padaryti, kad pasaulis būtų toks koks turėtų būti? Vienas iš didžiausių pavojų konfliktuose tarp žmonių, tautų ir/ar etninių grupių yra kitos pusės dehumanizacija. Manau, kad tik tada, kai pradedame su kitu asmeniu ar grupe elgtis kaip su tikrais žmonėmis, galime pasiekti susitaikinimą.
Susitikimas paženklintas šiandieniniais sunkumais
Kai kuriais atvejais, ypač mažų grupelių aptarimuose, buvo paminėtos problemos susijusios su Latvijos istorija ir tapatybe. Dabartinės įtemptos situacijos akivaizdoje, jaunų žmonių iš Ukrainos ir Rusijos dalyvavimas susitikime įgavo didelę reikšmę – sakė brolis Alois.
Šiomis dienomis mes dalinamės džiaugsmu, kuris ateina iš Dievo, bet neturėtume pamiršti ir to, kad kiekvienas iš mūsų nešiojasi su savimi naštą, kartais labai sunkią. Kai kuriems tai yra asmeninė kančia, kitiems ateities perspektyvos nebuvimas, dar kitiems – savo pačių tautos naštos nešimas. Aš ypač galvoju apie Rusijos ir Ukrainos jaunimą. […] Kas mus suveda draugėn šiomis dienomis Rygoje? Pasaulyje, kuriame matome tiek daug ginkluotų ir kitokių konfliktų, atvykome čia kaip taikos ir pasitikėjimo piligrimai. Džiaugiamės galėdami būti kartu, net ir būdami tokie skirtingi ir tuo pačiu metu jausti gilų solidarumo jausmą. Dėkojame Dievui, kad Jis, nepaisant sienų ir kultūrų, atvedė mus kartu į šią unikalią bendrystę – Bažnyčią.
Po susitikimo, du jauni žmonės iš Rusijos pasidalino mintimis apie sudėtingą situaciją regione. Varia iš Sankt Peterburgo sakė:
Per vienas iš pamaldų supratau kokia esu laiminga, kad galiu būti tarp džiaugsmingai Viešpatį šlovinančių žmonių, pamiršusių pasidalijimą ir priešiškumą. Vėl ir vėl įsitikinau, kad paprastas draugiškas požiūris bei svetingumas, padeda įveikti išankstinius nusistatymus. Bendros pamaldos mūsų gimtosiomis kalbomis buvo draugystės ženklas. Tai buvo matoma susitikimo dalis. Nematoma susitikimo dalis – patirti Dievo buvimą taip arti mūsų širdžių.
Maskvietis Misha rašo:
Mūsų regione yra daug nuoskaudų iš sudėtingos santykių istorijos ir netgi šiuo metu vykstančių konfliktų. Taigi, atvykau į Rygos susitikimą tikėdamasis stebuklo – paprasto buvimo kartu prieš Viešpatį. Neteisiant, bet meldžiantis. Kartu. Vieni už kitus. Esu dėkingas susitikimo organizatoriams už tai, kad jie neapsimeta, kad šie klausimai yra nesvarbūs, bet kalba apie juos taktiškai ir su dideliu atsargumu. Be to, atsižvelgiant į dabartinę situaciją regione – giedojimas visiems kartu rusiškai Rygos susitikime – nepaisant šių sunkumų – man buvo vilties ženklas.
Kruopštaus ruošimosi rezultatas
Savaitgalio susitikimui buvo ruošiamasi keletą mėnesių. Į susitikimo organizavimą ypač įsitraukė jaunimas iš įvairių bažnyčių, palaikomi savo ganytojų. Pavasarį Taizé bendruomenė į Latviją išsiuntė dvi jaunas savanores. Rumunė Maria buvo viena iš jų:
Pirmą kartą Latvijoje apsilankėme 2014 m. gegužę. Per dvi su puse savaitės galėjau pamatyti ir pajausti didelį latvių troškimą, kad susitikimas įvyktų – norą dalintis, priimti kitus, būti žinomais ir kurti naujus ryšius žmonijos ir krikščionių šeimoje. Man labai malonu būti čia šiomis dienomis ir matyti, kad šis susitikimas vyksta – matyti pažįstamus veidus, kurie spinduliuoja tiek daug džiaugsmo, bažnyčią pilną jaunų žmonių ir jausti vienybę peržengiančią mūsų ribas. Kaip visada, šis susitikimas yra puikus vilties ženklas tiems, kurie jame tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja.
Kita savanorė, korėjietė Mary, taip pat dalyvavo susitikime:
Esame labai laimingos sugrįžę į Rygą! Kaip Taizé savanorės gegužės mėnesį atvykome į Latviją, kad informuotume ir pakviestume jaunus žmones į Baltijos susikimą. Dabar šis susitikimas vyksta įgaudamas nuostabią atmosferą. Latviai yra labai laimingi, kad gali priimti žmones iš įvairių šalių. Kartu meldžiamės, kartu giedame, kartu valgome – viską darome „kartu“ Dieve. Labai gražu tai matyti ir jausti. Telaimina mus Dievas ir leidžia visada būti dėmesingais vieni kitiems, kaip esame dabar.
