Gailestingos meilės Dieve, dėkojame Tau už brolio Roger gyvenimą. Pasaulyje taip dažnai draskomame smurto, jis norėjo sukurti bendruomenę, kuri būtų bendrystės alegorija. Garbiname Tave už tai, kad jis buvo prisikėlusio Kristaus liudytojas, ištikimas iki mirties.

 

Atsiųsk mums Savo Šventąją Dvasią, kad ir mes būtume susitaikymo liudytojais savo kasdieniame gyvenime. Padaryk mus krikščionių vienybės kūrėjais, kai jie pasidalina, ir duok mums nešti taiką žmonėms, kai jie susipriešina. Išmokyk mus solidariai gyventi su skurdžiausiais, su tais, kurie yra arti, ir tais, kurie yra toli.

 

Kartu su broliu Roger norėtume Tau tarti: Laimingi, kurie su pasitikinčia širdimi atsiduoda Tau o Dieve. Tu išlaikai mus džiaugsme, paprastume, malonėje.

 

(Brolio Alois malda)

Per pastaruosius trejus metus, mūsų „pasitikėjimo piligrimystė žemėje” daug pasisėmė klausantis to, ką sako visų žemynų jaunimas, kai susimąsto apie tai, kaip „atnaujinti solidarumo ryšius”. Jie dalinosi savo patirtimi ir apmąstymais susitikimų Taizé, taip pat kai juos aplankydavome daugelyje šalių, susitikimų Europoje, Afrikoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Okeanijoje metu.

Žmonija išgyvena sunkų permainų laikotarpį su neaiškia baigtimi. Yra tokių, kurie susitelkia į tai, kas negerai, kas nepavyksta, kad net praranda viltį. Kiti, sugeba įžvelgti naujo gyvenimo sėklą: dar labai silpną, vienok dažnai palaikomą neeilinio kūrybiškumo, parodydami, kad žmogiška būtybė nebuvo sukurta pasiduoti. Krizės gali išlaisvinti netikėtą energiją, suburti žmones pasirengusius imtis veiksmų.

Šiomis dienomis sveikiname iš Taizé visus tuos, kurie visame pasaulyje skleidžia viltį. Jie tikisi solidarumo globalizacijos ir ja jau gyvena. Kartu su jais norėtume žengti dar vieną žingsnį šiame bendrame kelyje.

Stiprinti solidarumo ryšius

Visoje žemėje nuolat nutinka nelaimės, neramumai, vienatvė, nauji iššūkiai – žmonijos migracija, ekologinės katastrofos, nelygybė, masinis nedarbas, smurtas... – visa tai reikalauja stiprinti solidarumo ryšius, ragina bendrai veikti tikinčiuosius, kitų religijų išpažinėjus ir netikinčiuosius.

Ar esi pasiruošęs pašvęsti visas savo jėgas solidarumo ryšių stiprinimui:

• kad globalizacija remtųsi teisingumu ir broliškumu, o ne skurstančių ir mažumų kultūrų priespauda;
• kad pagaliau liautųsi kitų žmonių išnaudojimas, daugybės imigrantų tragedijos ir būtų ginamas kiekvieno žmogaus orumas, net paties silpniausio;
• kad aplinkos išsaugojimas būtų pripažintas prioritetu užtikrinančiu ateitį būsimoms kartoms;
• kad technologinė pažanga nedidintų nelygybės, kad iš jos naudos gautų visi, o gyvenimas dėka jos taptų žmogiškesnis;
• kad solidarumo veiksmai nebūtų vienpusiai, bet abipusiai, kad duodantieji išmoktų atrasti mažiausiųjų, skurstančiųjų, užsieniečių dosnumą.

Net beveik nieko neturėdamas tu gali prisidėti prie solidarumo ryšių stiprinimo, kad visi kartu patirtume gyvenimo džiaugsmą. Ar tuo tiki?

Jei nebeliktų užuojautos...

Kur rasti reikalingą impulsą imtis veiksmų? Daugelį metų krikščionių sąmonė budinosi, jie vis geriau supranta, kad Kristus atėjo suburti visus žmones: Jo prisikėlimu jie tapo vienos šeimos broliais ir seserimis. Matomu būdu susivieniję aplink Jį, atsiduodami Šventosios Dvasios įkvėptam vedimui, krikščionys pasieks, kad stipriau trykštų užuojautos ir solidarumo šaltinis, iš kurio galima atsigerti, idant vėl ir vėl pakilti iš naujo.

Jei mūsų visuomenėse nebeliktų užuojautos, kuo taptų žmonija?
Brolis Roger, įkurtos bendruomenės gyvenimo centre, vadovavimuisi nustatė tris padrąsinančias evangelines vertybes, atviras visiems:
džiaugsmas – paprastumas – gailestingumas.

Ar per ateinančius trejus metus, šie trys žodžiai galėtų lydėti tave kelyje ir padėti plačiai atverti solidarumo vartus tavo širdyje, aplink tave, visuomenėje?

2016 metus pradėkime nuo gailestingumo! Iš naujo atraskime Dievo ir žmogiškąjį gerumą, kurie yra daug didesni už blogį! Tokiu būdu nusigausime iki Kristaus mokymo esmės. Būtent šioje Evangelijos dvasioje, Popiežius Pranciškus paskelbė gailestingumo metus: visi esame pašaukti savo gyvenimu atspindėti beribį atlaidumą ir užjaučiančią Dievo meilę.

Gailestingumo ikona

Rašto aiškintojas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“ Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.

 

O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ’Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’.

 

Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“ Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą“. Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“

 

(Evangelija pagal Luką 10, 29-37)

Ar pašventi visas savo jėgas, kad ateitum į pagalbą savo artimui, kad ištaisytum iš neteisybės sukeltą skriaudą? Kristus yra sužeistame žmoguje paliktame prie kelio, laukia tavo užjaučiančios meilės.

O gal tau atsitiko kas blogo? Kristus žiūri į tave su gerumu. Jis rūpinasi tavimi, kaip kiekvienu žmogumi. Jo mylintis veidas, kartais yra niekinamas žmogus, kaip tas svetimšalis samarietis, kuris tau Jį atskleidžia.