Gimęs advokato šeimoje, brolis François turėjo du brolius, kurie mirė prieš jį. Nyderlandų reformatų bažnyčios narys, studijavo teologiją Utrechte, vėliau Ženevoje, kur 1954 m. liepą apsigynė baigiamąjį darbą „Dvasinės rekolekcijos“.

Brolio François pasiruošimo laikas buvo trumpas: po pusantrų metų, per 1953 m. Velykas, jis davė amžinus įžadus kaip Taizé brolis. Buvo dar labai jaunas, kai brolis Roger patikėjo jam atsakingas pareigas. Nuo 1953 m. pabaigos brolis François pradėjo dažnai lankytis Grandchamp seserų bendruomenėje, Šveicarijoje, ir kurios raidoje jis dalyvavo iki gyvenimo pabaigos. Nuo 1954 m. broliui François buvo pavesta ruošti naujus Taizé bendruomenės brolius - tokias pareigas jis ėjo dešimtmečius, su išskirtiniu jam suteiktu įžvalgumu.

Pagal paprotį, kuris tuo metu galiojo broliams, gavusiems pastoracinį pašaukimą prieš įstojimą į bendruomenę, brolis François 1956 m. išvyko atlikti stažuotės į liuteronų Chagey parapiją, Prancūzijos Montbéliard mieste, kuriame 1957 m. jis buvo įšventintas į pastorius.

Per visą savo gyvenimą brolis François turėjo daugybę susitikimų su įvairių šalių kunigais, pastoriais, vienuoliais, vienuolėmis, tikinčiaisiais, per kuriuos dalinosi savo sielovadine patirtimi.

Sužavėtas Biblijos studijų, jis tapo kvalifikuotu Raštų ir šiuolaikinių egzegetinių (Biblijos teksto turinio prasmės aiškinimo) tyrimų žinovu. Pavyzdžiui, jis mokėjo perskaityti ir detaliai paaiškinti palaiminimus (Mato 5). Ilgą Švento Rašto dvasinės meditacijos kelią jis apibendrino vienoje mažoje knygelėje „Sekti Kristumi ir tapti jo mokiniu – Biblijos apmąstymai“ (Taizé spaudiniai)

Jis buvo muzikantas, fleitininkas jau Utrechto studentų orkestre, vėliau - Taizé vargonininkas. Sukūrė daug Taizé giesmių.

Jis netikėtai mirė 2018 m. spalio 18 d., ketvirtadienį, per vakarines pamaldas. Neseniai jam buvo suėję 90 metų.

Norėjo, kad jo laidotuvėse būtų daug giesmių ir maldų, bei mažai kalbų. Jos vyko spalio 21 dieną, sekmadienio rytą, dalyvaujant vienai iš brolienių ir gausybei jo sūnėnų ir dukterėčių su vaikais.

Brolio Alois malda

Visų žmonių Dieve, patikime tau, savo brolį François, dabar tu jį priimi į gyvenimo pilnatvę.

Jo gyvenimas davė daug vaisių. Dar labai jauną, tu jį pakvietei palikti savo šalį, Nyderlandus, ir įstoti į bendruomenę. Jis visada palaikė brolį Roger pokyčiuose, kuriuos išgyveno bendruomenė, žinodamas, kad į mūsų bendrą nuotykį tu mus kvieti eiti nuo pradžios iki pradžios. Jį visada gaivino Kristaus kūno, tavo Bažnyčios, vienybės aistra.

Taip, jo gyvenimas davė gausių vaisių. Tu suteikei jam būti daugelio žmonių kelyje su pačių įvairiausių žmogiškų situacijų supratimu. Su ištikimybe ir švelnumu, jis drąsino tuos, kurių klausėsi, leistis į jų gyvenimui būtiną brandą. Jis žinojo, kaip perteikti savo gilų jautrumą meno grožiui, muzikai, gamtai.

Jo meilė tavo žodžiui buvo kelrodžiu mūsų bendruomenei. Jis leidosi vedamas prisikėlusio Kristaus. Gerai suprato šiuos Jėzaus žodžius: „Aš jus draugais vadinu“, ir taip pat sėkmingai perteikė jais išreiškiamą pasitikėjimą. Ši Jėzaus draugystė yra stipresnė už blogį, kuris gali būti žmogaus ar pasaulio gyvenime.

Visokeriopos meilės Dieve, dėkojame tau už mūsų brolio François gyvenimą gausų vaisių. Vaisių, kurie pasilieka.