• >
  • Prie tikėjimo šaltinio >
  • Meditacijos ir apmąstymai >
  • Kristaus liudytojų portretai >
  • Jeremijas
  lietuvių
  • Bendruomenė
  • Prie tikėjimo šaltinio
  • Atvykti į Taizé
  • Visame pasaulyje


 
  • Malda
    • Tiesioginė Taizé pamaldų transliacija
    • 2017 Velykos: Brolio Alois malda
    • Kasdieniniai šv. Rašto skaitiniai
    • Pamaldos kiekvienai dienai
    • Jaunimas ir malda Taizé
    • Tylos vertė
    • Kaip paruošti pamaldas?
      • Kaip paruošti bendras pamaldas?
      • Paruošti svetingą pamaldų vietą
      • Ikonos maldoje
  • Giesmės
    • Melstis giedant
    • Išmokti giesmių
  • Meditacijos ir apmąstymai
    • Gavėnia 2020: Brolio Alois kreipimasis
    • „Labai paprasta tikrovė“
    • Biblijos apmąstymai
    • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją
      • Krikštas
      • Vaikai: Ką reiškia „priimti Dievo karalystę kaip vaikui“?
      • Kalėdų slėpinys
      • Bažnyčia ir valstybė: Koks, pagal Bibliją, turi būti tikinčiojo požiūris į supančią visuomenę?
      • Įsakymai
      • Kosmosas: Kokia žmogaus vieta visatoje?
      • Kryžius
      • Mirtis: Kodėl galime sakyti, kad Jėzus numirė „už mus“?
      • Dialogas: Religijos ir Evangelija
      • Eucharistija
      • Eucharistija antrojo amžiaus krikščionio akimis
      • Evangelizavimas: Ką reiškia „evangelizuoti“?
      • Tikėjimas
      • Tikėjimas: Kaip Naujasis Testamentas kalba apie tikėjimą?
      • Tikėjimas: Kuo ypatingas krikščionių tikėjimas?
      • Viešpaties baimė
      • Atleidimas: Du klausimai apie Judą
      • Atleidimas: Atleisti, ar tai reiškia užmiršti?
      • Laisvė: Ar aš vis dar esu laisvas, jeigu atsiliepiu į Kristaus kvietimą?
      • Laisvė: Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?
      • Laimė: Ar turime teisę būti laimingi, kai kiti kenčia?
      • Pragaras: Ar turi krikščionis tikėti, kad yra pragaras?
      • Viltis
      • Teisti: Kodėl Jėzus liepė mokiniams neteisti?
      • Mylėti priešus
      • Gailestingumas
      • Gailestingumas: Jei Dievas gailestingas, kodėl Biblijoje yra grasinimų?
      • Dievo artumas: Jei Dievas gyvena kiekviename žmoguje, tai kam reikalingas tikėjimas?
      • Sutaikinimas: Kokios yra tikrojo skirtingoms konfesijoms priklausančių krikščionių dialogo prielaidos?
      • Sutaikinimas: Kaip suderinti įvairovę ir sutaikinimą?
      • Nuodėmė: Ar turime apgailėti savo nuodėmes?
      • Kančia: Nekaltųjų kančios
      • Skirtumai tarp krikščionių: turtas ar problemų šaltinis?
      • Pasaulis: Ar mes galime pagerinti pasaulį?
    • Kristaus liudytojų portretai
      • Motina Teresė
      • Šv. Jonas Auksaburnis (344-407): stebinantis šiuolaikiškumas
      • Dietricho Bonhoefferio (1906-1945) aktualumas
      • Susitaikinimo kelias: Brolis Roger
      • Jeremijas
      • Dorotėjas Gazietis (VI amžius) – nuolankumas ir bendrystė
    • Brolio Alois savaitiniai apmąstymai
      • Velykos 2020: Kyla nauja šviesa
    • Metų laiškas
      • Brolis Alois 2021: Viltis laiku ir nelaiku
      • Brolis Alois 2020: Visada kelyje, visada įsišakniję
      • Brolis Alois 2019: Nepamirškite svetingumo!
      • Brolis Alois 2018: Neišsenkantis džiaugsmas
      • Brolis Alois 2017: Kartu atverti vilties kelius
      • Brolis Alois 2017: Kvietimas Bažnyčių vadovams 2017-taisiais
      • Brolis Alois 2017: Europos žemyno vienybės link
      • Brolis Alois 2016: Išdrįsti būti gailestingu
      • Taizé 2015
      • Brolis Alois 2012-2015: Siekiant naujojo solidarumo
      • Brolis Alois 2015: Keturi pasiūlymai kaip būti „žemės druska“
      • Brolis Alois 2014: Keturi pasiūlymai kaip „Siekti regimos visų Kristų mylinčių žmonių bendrystės“
      • Brolis Alois 2013: Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius
      • Brolis Alois, 2011: Laiškas iš Čilės
      • Brolis Alois, 2010: Laiškas iš Kinijos
      • Brolis Alois, 2009: Laiškas iš Kenijos
      • Už atvirą ir solidarią Europą
      • Brolis Alois, 2008: Laiškas iš Kočabambos
      • Brolis Alois: Laiškas tiems, kurie nori sekti Kristų
      • Brolis Alois: Kvietimas krikščionims taikytis
      • Brolis Alois, 2007: Laiškas iš Kalkutos
      • 2006-iesiems: Nebaigtas brolio Roger laiškas
      • Brolis Roger, 2005: Taikos sklidina ateitis
    • Siekiant naujojo solidarumo
      • „Siekiant naujojo solidarumo“ : 2012-2015: Trejų metų kelionė
      • Klausantis jaunimo
        • Klausantis Europos jaunimo
        • Siekiant naujojo solidarumo: Klausantis Amerikos jaunimo
Pašaukimo portretas
 

Jeremijas

Jeigu prieš šešis amžius iki Kristaus būčiau sutikęs Jeremiją Jeruzalės gatvėse, kokį įspūdį jis būtų man palikęs? Tikra tiesa, kad skaityti jo knygą kartais būna nelengva: pernelyg daug pranašysčių apie įvairiausias nelaimes. Bet, ar iš arti pažvelgęs į jo veidą, aš nepamatyčiau kad tai buvo atviras, jautrus ir įžvalgus žmogus, išdrįsęs išreikšti savo nuomonę, bet tuo pačiu metu išlikęs nuolankus, net švelnus, ir su jauduliu kalbėdavęs apie Dievo meilę? Viena diena aš būčiau pamatęs jį einantį per miestą su jungu ant pečių (27 sk.) ir būčiau likęs sukrėstas.

Tuomet iškyla klausimas: kur slypėjo šio išskirtinio žmogaus varomoji jėga? Kaip jis išsilaikydavo ant kojų, nesuklupdavo ir tuo pat metu išlikdavo paklusnus, nepaisant jungo, kurį jam teko nešioti?

Į šį klausimą būtų galima atsakyti trimis būdais:

1. Jeremijas buvo įsitikinęs, kad jo pašaukimas neatėjo iš savęs, jo troškimų ar poreikių, bet iš Dievo: dar prieš sukurdamas jį motinos įsčiose, Jis jį pažino (žr. 1, 5). Tai buvo nuolatinis jo atskaitos taškas: Dievas suteikė jo gyvenimui prasmę dar prieš jam pačiam tai suvokiant. Jis teturėjo atsakyti į šį Dievo veiksmą ir niekada nesidairyti atgal.

Žinoma, pažvelgęs į save jis turėjo suprasti, kad nebuvo tinkamas šiai užduočiai. „Esu tik vaikas“ (1, 6), aš neturiu tinkamų įgūdžių kalbėti viešumoje; aš netgi neturiu tokios teisės. Ir vis dėlto, jis žinojo, kad Dievas nepaisys tokių jo argumentų. Pašauktajam nedera sutelkti dėmesį į save. Kažkas kitas pasirūpina tuo, kuo jis arba ji turi būti.

Kartais jis norėdavo pabėgti nuo savo pašaukimo: „Bet kai sakau: „Užmiršiu jį! Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!“ – Jis būna kaip ugnis, įsiliepsnojusi mano širdyje, užsklęsta mano kūne. Visomis jėgomis stengiuosi jį nuslopinti, bet nepajėgiu“ (20, 9). Šiais laikais visiškai paklusti kito asmens, netgi Dievo, valiai mums gali atrodyti pavojinga. Jeremijui verčiau tai buvo jo jėgos paslaptis. Nepaisant viso pasipriešinimo, su kuriuo jam teko susidurti, jis nepalūžo, nes savo esybės gilumose pirmenybę suteikė Dievui.

2. Jeremijo niekaip nebūtų galima pavadinti fanatišku. Jis atvirai kalbėdavosi su Dievu apie tai, kas jam atrodydavo nepriimtina. Jis išreikšdavo visą savo nedrąsą. Jis to neslėpdavo ir nuo kitų žmonių. Ir su tokiu pačiu atvirumu jis pripažindavo, kad jo nuovargis ir nusiskundimai Dievo akivaizdoje netekdavo savo reikšmės. Jis priėmė iššūkį: „Jei lenktynės su pėsčiaisiais tave nuvargino, tai kaip galėsi varžytis su raiteliais?“ (12, 5).

Kartais Dievas jį sukrėsdavo. Dievas jam tiesiai pasakė, kad nebenorėjo daugiau girdėti jo lūpomis tariamų beverčių žodžių, ir kad Jeremijui tereikėjo atsigręžti į Jį (žr. 15, 19). Ir kai viskas jau buvo pasakyta ir padaryta, pranašui atrodė normalu, kad paskutinį žodį turėjo tarti Tas, kuris jo gyvenime buvo pirmasis. Jis Jį pažinojo pakankamai gerai, kad suvoktų, jog Jis nebuvo griežtas ir valdingas Dievas, bet labiau Tas, kuris, net per pačius didžiausius išbandymus, niekuomet nenustoja „mylėti amžina meile ir nesiliauja reikštis ištikima meile“ (žr. 31, 3), Tas, kuris meilėje jaučia gilų ilgesį ir didelį gailestingumą (žr. 31, 20).

Jeremijas jautėsi taip, lyg Dievas būtų jį „suvedžiojęs“ (žr. 20, 7). Jis nežinojo, kas jam darėsi, nes Dievas surado pažeidžiamiausią jo vietą ir jis leidosi būti nugalimas. Visas jo ryšys su Dievu buvo visuomet pažymėtas tokiu požiūriu. „Pažeidžiamumas – vartai, per kuriuos Dievas pirmiausia gali pas mus ateiti“, kaip apie brolį Roger yra pasakęs Grande Chartreuse vienuolyno prioras.

3. Jeremijas iki pat pabaigos išliko nesavanaudis. Jis niekuomet nesiekė jokios naudos iš savo pašaukimo; jis niekada netvirtino, kad padarė pakankamai arba kad jau turėjo teisę pagalvoti apie save patį. Kai, po Jeruzalės griuvimo, jam buvo suteiktas apsaugos raštas, jis galėjo išsigelbėti arba garbingai pasitraukti. Ne, jo vieta buvo tarp tų nedaugelio žmonių, kurie buvo pasirengę pasilikti Jeruzalėje, palaikant juos net didžiausiame jų skausme. Jis jokiu būdu nenorėjo atgauti gyvenimo, kurį buvo atidavęs. Jam pakako žinoti, kad nuo šiol pats gyvenimas savaime bus „karo laimikis, kad ir kur jis eitų“ (žr. 45, 5).

Patirtis rodo, kad nesavanaudiškumas žmogų sutvirtina – sutvirtina ir tuo pačiu metu išlaisvina.

Atnaujinta: 2008 m. rugpjūčio 27 d.

Dienos skaitinys

antr, kovo 2 d.
Petras rašė: jeigu jums tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti! Neišsigąskite ir nesutrikite. Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų.
1 Pt 3,13-17
daugiau...

Dienoraščiui

2021 m. gruodžio 28 d. - 2022 m. sausio 1 d. , Italija:
Kitas Europos susitikimas vyks Italijoje, Turine
 Įvykių paieška

Brolių darbas

Brolių darbas

Bendruomenė

  • Aktualijos
  • Patriarcho Baltramiejaus apsilankymas Taizé
  • Pašaukimas ir istorija
  • Brolis Roger, Taizé įkūrėjas
  • Kiti apie Taizé
  • Broliai gyvenantys kitur
  • Brolių darbas
  • Solidarumas
  • Siekiant naujojo solidarumo

Prie tikėjimo šaltinio

  • Malda
  • Giesmės
  • Meditacijos ir apmąstymai

Atvykti į Taizé

  • Asmens apsauga
  • Susitikimai internetu
  • Jaunimo susitikimai
  • Informacija skirta 2021 m.
  • Informacija skirta 2020 m.
  • Kelionė į Taizé
  • Multimedijos

Visame pasaulyje

  • Susitikimas Vilniuje
  • Mažos laikinos bendruomenės
  • Afrika
  • Amerika
  • Azija
  • Europa
  • Artimieji Rytai

Copyright © Ateliers et Presses de Taizé

Apie svetainę

[ Į viršų | Medis | Pradžia]

  • Kontaktai
  • Pamaldų laikas Taizé
  • Autorinės teisės