Viena Tavo kraštietė, šeimos mama, rašė: „Lietuva svyruoja tarp vilties ir abejonės“. Norėčiau su Tavimi, gyvenančiu Lietuvos žemėje, drauge ieškoti to, kas padėtų apsispręsti už viltį.

Negaliu pamiršti, kaip 1989-aisiais metais iš šios mūsų mylimos šalies į Taizé atvyko pirmieji jaunuoliai. Po tokio ilgo laiko, kai buvome vieni nuo kitų atskirti, naujas laisvės gūsis visus mus labai uždegė.

Kiekvienai tautai Dievas patiki ypatingas dovanas. Tavajai – nuoširdų ir paprastą svetingumą, visa ištveriantį ir vilčiai peno net juodžiausiomis valandomis suteikiantį tikėjimą.

„Dievas yra meilė“. Šie Šventojo Rašto žodžiai (1 Jono 4, 8) Tau leidžia turėti didelių siekių. Pasitikėdamas ta meile, randi vilties šaltinį. Ne kokį menkasvorį, prieš tikrovę akis užmerkiantį optimizmą, bet tvirtą viltį, kuri nuleidžia inkarą Dieve.

„Dievas yra meilė“ – Jis visa Tavyje supranta. Nebijok, atsiverk ir savo ruožtu stenkis suprasti kitą. Tavo šalies krikščionys visuomet žinojo Kristų buvus gailestingą, o Mariją praminė „Gailestingumo motina“. Šitokia meile – širdies gerumu – gali spindėti Tavo gyvenimas.

Kaip piligrimas esu aplankęs Kryžių kalną. Kukli vieta, tačiau ji yra ženklas visai Europai, ir ne vien jai. Kryžiaus slėpinys ženklino Tavo krašto istoriją ir nuolat iš naujo žadino drąsą gyventi Prisikėlusiuoju Kristumi.

Šiandien vis daugėja žmonių, kuriems sunku tikėti prisikėlimu. Tikėti gailestingąjį Kristų, tikėti Jo tegul ir neregimu artumu ir tuo, kad Jis per Šventąją Dvasią gyvena mūsų širdyse – taip rizikuoti Tave kviečia Evangelija. Išdrįsk remtis Jo artumu. Kristaus prisikėlimas tuomet suteikia naują prasmę Tavo gyvenimui ir įžiebia pasaulyje viltį.

Tave drąsina Marijos Magdalietės ryžtas. Moteris, viena pati, drįso eiti pas kitus, kad pasakytų jiems neįtikėtiną dalyką: „Kristus prisikėlė“. Ji sugebėjo Dievo meilę perteikti gyvenimu (plg. Jono 20, 11–18).

Taip pat ir Tu stengies gyventi ir perteikti tą truputį, kurį jau suvokei iš Evangelijos. Tuomet nutinka kažkas visai nelaukta. Dalydamasis Kristaus prisikėlimo slėpiniu, Tu jį pats supranti vis geriau. Šis slėpinys kaskart labiau tampa Tavo gyvenimo šerdimi.

Kartu su daugeliu kitų Tu esi kviečiamas kurti taikią ateitį.

Priklausai tautai, kuri yra pajėgi statyti tiltus tarp Rytų ir Vakarų Europos, tarp vakarykščios ir rytojaus kartų, tarp praeities Lietuvos ir šiandien beužgimstančios.

Tu gali prisidėti prie pasitikėjimu, o ne įtarumu grįstos civilizacijos kūrimo. Skleisk draugystę ten, kur gyveni! Eik pas kitus! Eik pas tuos, kurie kenčia! Pasaulį kur kas labiau keičia ne įspūdingi darbai, o kasdienis ištvermingas žmogaus gerumas.

Drauge su Taizé broliais esame kely kaip ištikimi Tavo bendražygiai.

Brolis Alois

Vilnius, 2009 m. gegužės 2 d.