Šalies pietvakariuose esančio miestelio jaunimas suorganizavo savaitgalio susitikimą su vakarinėmis pamaldomis, kurių metu buvo giedamos Taizé giesmės. Paskutinį vakarą prie pamaldų ir vėliau sekusio dalijimosi prisijungė ir broliai. Per pamaldas giesmės buvo giedamos keliomis kalbomis, įskaitant rusų ir baltarusių kalbas... o tai labai nustebino brolius.

Sostinėje Minske jaunieji krikščionys apmąsto savo atsakomybę visuomenėje ir savo įsipareigojimus šalies ateičiai. Teologijos instituto jaunimas siekia bendradarbiavimo su įvairių konfesijų krikščionimis ir stengiasi nutiesti tiltus tarp provoslavų ir katalikų.

Viena iš didžiausių Minsko provoslavų parapijų šiuo metu statosi didelę bažnyčią; statybos darbai jau trunka 15 metų. Vasarą sekmadienio rytinė liturgija vyksta pačiame statybvietės viduryje; kiekvieną savaitę išnešamas altorius ir ikonos, paruošiama vieta pamaldoms tarp plytų. Tai aiškiai parodo, jog bažnyčia visų pirma statoma iš „gyvųjų akmenų“ – žmonių. Prie parapijos yra įsikūręs socialinis centras, kurio veikla yra labiausiai orientuota į jaunimą su negalia ir jų šeimas; šis centras yra taip pat ir susitikimų vieta, kur vyrauja džiugi ir draugiška atmosfera.

Tarybiniais metais, kai beveik visos bažnyčios buvo uždarytos arba paverstos sandėliais, tikėjimas visų pirma buvo puoselėjamas ir perduodamas šeimose. Šiandien akivaizdu, jog „Bažnyčia – Dievo šeima: ta bendrystė, kuri mus ištraukia iš izoliacijos“ (Laiškas iš Kenijos).

Šią vasarą pirmą kartą per daugelį metų į Taizé kaimelį ruošiasi atvykti kelios jaunimo grupės iš Baltarusijos.