Ikonos maldoje

Ikonos suteikia šlovinimo maldai daugiau grožio. Tai tarsi langai, atverti į Dievo karalystę, kuri perkeliama į mūsų maldą žemėje.

Nors ikonos yra paveikslai, tai nėra paprasti piešiniai ar dekoracijos. Tai įsikūnijimo simboliai, tai buvimas, atveriantis mūsų akims dvasinę misiją, kurią Žodis perduoda mūsų klausai.

Pasak šv. Jono Damaskiečio, aštuntojo amžiaus teologo, ikonos pagrįstos Kristaus atėjimu į žemę. Mūsų išgelbėjimas yra susijęs su dieviškojo Žodžio įsikūnijimu, taigi ir su materija: „Praeityje nematerialus ir neregimas Dievas niekad nebuvo vaizduojamas. Bet dabar, kai Dievas įsikūnijo ir gyveno tarp mūsų, aš vaizduoju Dievo regimybę. Aš negarbinu materijos, aš dievinu materijos kūrėją, kuris dėl manęs pats tapo kūnu, kuris pasiryžo gyventi kūne ir kuris, per materiją buvo mano išgelbėjimo priežastimi.“ (Traktatas I, 16)

Savo išreiškiamu tikėjimu, grožiu ir gilumu ikona gali sukurti ramybės erdvę ir sustiprinti viltingą laukimą. Tai kviečia mus priimti išgelbėjimą per materiją ir kūrimą.