• >
  • Visame pasaulyje >
  • Europa >
  • Pabėgėlių pėdomis
  lietuvių
  • Bendruomenė
  • Prie tikėjimo šaltinio
  • Atvykti į Taizé
  • Visame pasaulyje


 
  • Susitikimas Vilniuje
    • Kardinolo Bačkio žinia jaunimui
    • Susitikimo aidai
    • Video, nuotraukos, straipsniai
    • Dvasinio pasiruošimo medžiaga
    • Giesmės susitikimui
  • Mažos laikinos bendruomenės
    • Mažos laikinos bendruomenės
    • Mažos laikinos bendruomenės 2014-2015 m.
    • Naujienos iš mažų laikinų bendruomenių
  • Afrika
    • Senegalas: Maža brolių bendruomenė Dakare
    • Senegalas: Pabėgėliai Dakare
    • Afrika, uždara ir užblokuota?
    • „Taikos karavanas“
    • Susitikimas Keiptaune
      • Keiptaunas 2019: Kitas pasitikėjimo piligrimystės Afrikoje etapas
      • Keiptaunas 2019: Praktinė informacija
    • 2008: Susitikimas Nairobyje
      • Nuotraukos: Susitikimas Nairobyje
    • 2012: Pasitikėjimo piligrimystė Ruandoje
      • Nuotraukos
  • Amerika
    • Bolivija: Susitaikinimo dienos El Alte
    • Brinkadeira: „Mokytis niekada nevėlu!“
    • Susitikimas Kočabamboje (2007 m.)
      • Susitikimo aidai
      • Nuotraukos: Susitikimas Kočabamboje
  • Azija
    • Korėja: Gyvenimas laukimu
    • Nuotraukos: Brolis Alois Kinijoje
    • Bangladešas: Mokyklos neturtėliams
    • Bangladešas: Dainuoti į naujo gyvenimo toną
    • Nepalas: Labai religinga šalis
    • Susitikimas Kalkutoje (2006 m.)
      • Pasitikėjimo piligrimystė Kalkutoje: Pasitikėjimo keliu taikios ateities link
      • Taizé ir Indija
      • Nuotraukos: Susitikimas Kalkutoje
    • Susitikimas Honkonge (2018 m.)
      • Honkongas: kitas pasitikėjimo piligrimystės etapas Azijoje
  • Europa
    • Europos susitikimas Vroclave
      • Kitas Taizé Europos susitikimas vyks Lenkijoje
      • Vaizdo klipas: Trumpas Europos jaunimo susitikimų pristatymas
      • Susitikimas Vroclave: Numatoma susitikimo programa
      • Praktinė informacija
      • Registracija
    • Kiekvienų metų pabaigoje
      • Madridas 2018
        • Laiškai gauti Madrido susitikimui
        • Kelyje į Madridą: Pasiruošimo grupės
        • Brolio Alois apmąstymai
        • Madridas 2018: Nuotraukos
        • Pasitikėjimo piligrimystė 2019 m.
        • Madridas 2018: Teminių susitikimų programa
      • Bazelis 2017
        • Bazelis 2017: Kitas Europos jaunimo susitikimas Bazelyje
        • Brolio Alois apmąstymai
        • Bazelis 2017: Nuotraukos
      • Ryga 2016
        • Ryga 2016: Filmas
        • Beprecedentis Europos susitikimas Latvijoje
        • Artėjančių susitikimų paskelbimas
        • Brolio Alois apmąstymai
        • Ryga 2016: Nuotraukos
      • Valensija (2015 m.)
        • Nuotraukos
        • Brolio Alois apmąstymai
      • Praha (2014 m.)
        • Brolio Alois apmąstymai
        • Prahos susitikimas: diena iš dienos
        • Nuotraukos
      • Strasbūras (2013 m.)
        • Europos jaunimo susitikimas Strasbūre
          • Strasbūras: 30.000 jaunųjų europiečių daro matomą „didžiulę draugystės bendruomenę”
          • Strasbūro susitikimas: Brolio Alois meditacijos
          • Strasbūras: Susitikimo Strasbūre atgarsiai
          • Nuotraukos
      • Roma (2012 m.)
        • Brolio Alois apmąstymai
        • Susitikimui skirtos žinutės
        • 45000 jaunų žmonių susirinko Šv. Petro aikštėje melstis drauge su Popiežiumi Benediktu XVI
        • Nuotraukos
      • Berlynas (2011 m.)
        • Susitikimas Berlyne: 30 000 jaunuolių siekiančių naujojo solidarumo
        • Nuotraukos
      • Roterdamas (2010 m.)
        • Roterdamas: Nuotraukos
      • Poznanė (2009 m.)
        • Nuotraukos
        • Brolio Alois apmąstymai
      • Briuselis (2008 m.)
        • Nuotraukos
      • Ženeva (2007 m.)
        • Ženeva džiaugiasi galėjusi priimti 40 000 Taizé susitikimo dalyvių
        • Nuotraukos
    • 2018 metų pabaiga Madride
    • Šventosios Velykos Taizé ir Maskvoje
    • Baltarusija: Bažnyčia – „bendrystė, kuri mus ištraukia iš izoliacijos“
    • Milaną pripildė brolio Roger dvasia
    • Jauni vokiečiai Taizé: Viltis Bažnyčiai ir šaliai
    • Taizé bendruomenė ir Suomija: Draugystės grandinė
    • Suomija: Susitikimas Helsinkyje
    • Bukareštas, 2016 m. Velykos: Piligrimystės nuotraukos
    • Vengrija: Pabėgėlių pėdomis
    • Lisabona: Taikos būtinybė
    • 2016 m. pavasaris: Lesbos saloje, su tais, kurie buvo priversti palikti savo šalį
    • Ryga, 2014 m. rugsėjis: Į Baltijos šalis kaip taikos ir pasitikėjimo piligrimai
    • Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimas
    • Laiškas jaunam Lietuvos žmogui
    • Malta: „Tylus šauksmas, kurio niekas negirdi”
    • Pasitikėjimo piligrimystė Bukarešte
    • Rusija: Piligrimystė į Kemerovą
    • Stambulas, 2013 m. sausis
      • Taizé ir Ekumeninis Konstantinopolio Patriarchatas
      • Piligriminės kelionės nuotraukos
    • Lvovas 2018
      • Lvovas 2018: Praktinė informacija
      • Lvovas 2018: Balandžio pabaigoje vyks pirmasis Taizé susitikimas Ukrainoje
      • Lvovas 2018: Nuotraukos
      • Lvovas 2018: Numatoma programa
    • PJD 2016: Taizé pamaldos Krokuvoje
  • Artimieji Rytai
    • Libanas 2019 : Tarptautinis ekumeninis jaunimo susitikimas Beirute
    • 2017: Pasitikėjimo piligrimystė Egipte
    • Egiptas 2017: Piligrimystės nuotraukos
Vengrija
 

Pabėgėlių pėdomis

Ferenc, šeimos tėvas, kuris kelerius metus gyveno Taizé priimdamas jaunuolius, atvyko susitikti su dešimtimis tūkstančių į Vengriją atvykstančių pabėgėlių. Pats būdamas vengras, jis ruošia tris jaunus savanorius iš Taizé tam, kad jie kelias savaites gyventų „Mažoje laikinoje bendruomenėje“. Jis rašo:


nuotrauka: Kristóf Hölvényi

Apie vidurdienį su Kristóf, mano draugu, jaunu fotografu, atvykome prie Vengriją ir Serbiją skiriančios sienos. Išvykus iš ramaus Röszke kaimo, staiga prieš mus atsivėrė dviejų ar trijų hektarų stovykla abiejose beveik neasfaltuoto kaimo keliuko pusėse. Ten buvo visokiausių spalvų palapinių, keletas didesnių palapinių, du šiltnamiai prie netoliese esančios ir į bendrabučius paverstos fermos, keturiasdešimt mobilių biotualetų ir įspūdingas žmonių skaičius. Mes čia atvykome dėl jų ir tam, kad sutiktumėme pabėgėlius Vengrijoje. Prie arčiausiai kaimo esančio stovyklos įėjimo, du savanoriai iš Vokietijos nukreipinėjo eismą ir visus automobilius link laikinos automobilių stovėjimo aikštelės. Jie praleisdavo tik (kelis) Vengrijos policijos automobilius, medicinos transporto priemones ir automobilius, pristatančius įvairių pabėgėliams pagalbą teikiančių asociacijų paramą.


nuotrauka: Kristóf Hölvényi

Stačiu kampu mažą asfaltuotą kelią kertančiu geležinkeliu jau daug metų nevažiavo nė vienas traukinys. Laimei, žmonių antplūdis buvo didelis ir be trukdžių. Tai šiek tiek primena grupių atvykimą į Europos susitikimą: nenutrūkstama eilė pėsčiomis iš pietų atvykstančių piligrimų, traukiančių į šiaurę.

Mane iš karto sukrėtė šeimų, atvykusių su vaikais, kartais vežimėliuose (kurie nebuvo labai tinkami ant geležinkelio miegantiesiems) esančiais kūdikiais; nėščių moterų, močiučių ir garbaus amžiaus vyrų, kuriems padėjo jaunesnieji, skaičius. Praleidau gerą pusvalandį be žado ir nejudėdamas, liedamas ašaras. Dažniausiai jų kuprinės būdavo daug mažesnės nei jaunuolių, atvykstančių į Taizé savaitei. Geriausiai pasirengusieji turėjo žygeivių kuprines, bet daugybė žmonių turėjo tik plastikinius maišelius, lyg grįždami namo po apsipirkimo prekybos centre.

Mes su Kristóf ėjome iki sienos su Serbija, eidami į priešingą pusę nei pabėgėlių srautas. Jie atrodė išsekę, šiek tiek išsigandę, bet greitai, vos tik išgirdę mus arabiškai ar angliškai sakančius „marhaban, assalamu aleikoum, welcome“ imdavo šypsotis... Likus keliems metrams iki sienos, vengrų pusėje stovėjo siaubinga geležinė tvora, gėdos siena, pastatyta praėjus 25 metams po Geležinės uždangos virtimo. Tą dieną vieta, kur ėjo geležinkelis, buvo vis dar atidaryta ir per ją visi ėjo. Mes kelis šimtus metrų ėjome Serbijos puse. Sienos apsauga ir keli vengrų kariai mus stebėjo tylėdami, o serbų pusėje valstybės pareigūnų nebuvo nė ženklo. Sienos kirtimo punktas tarp abiejų šalių buvo pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, matėsi įvairiausių televizijos kanalų kameros...


nuotrauka: Kristóf Hölvényi

Grįžęs į Vengriją kalbėjausi su iš Budapešto atvykusiais Jungtinių Tautų Vengrijos biuro vyriausiojo pabėgėlių komisariato darbuotojais vykdančiais skaičiavimus prie vartų. Tarp jų buvo sirė, nuolat arabiškai kartojusi svarbiausią informaciją atvykėliams: „Paėję 10 minučių rasite pirminę priėmimo stovyklą, ten rasite maisto, gydytojus, atskiras palapines, kuriose galėsite pailsėti, drabužių, batų, antklodžių, jei norėsite pernakvoti... tada pamatysite mėlynus vengrų autobusus, kurie jus nuveš į pabėgėlių stovyklą, kur būsite paprašyti užpildyti prieglobsčio prašymus.“

Remiantis Dublino sutartimi, kurią Vengrija daugiau ar mažiau stengiasi gerbti, prieglobsčio prašymas privalo būti pateiktas pirmojoje Europos Sąjungos šalyje, į kurią atvyksta pabėgėlis. Jis privalo pateikti prašymo formą ir palikti pirštų antspaudus. O tai daugumą žmonių gąsdino labiausiai... Šeštadienį, rugsėjo 12 d., Vengrijos valdžios institucijos autobusu į įvairias pabėgėlių stovyklas pervežė 4 500 žmonių, palyginimui skaičius, kurį Jungtinių Tautų agentūros darbuotojai 22 val. pašnibždėjo mums į ausį - suskaičiuota 11 000 perėjimų! Tie, kurie nevažiavo autobusu, iškeliavo kukurūzų laukais, kurie šiuo metų laiku yra ypatingai aukšti. Dauguma išėjo tiesiai pas kontrabandininkus, laukusius netoliese esančioje degalinėje (1,5 km). Jie taip pat pasisiūlė nuvežti ir mus į Budapeštą (maždaug 220 km) už 100 eurų. Kiek kainuoja kelionė į Vieną ar Miuncheną mums nepavyko sužinoti. Neturtingiausieji tęsė kelionę pėsčiomis į artimiausią traukinių stotį, bet juos dažnai stabdydavo tame regione patruliuojantys policijos pareigūnai.

Buvo malonu stebėti, kaip veikia priėmimo stovykla be jokio centrinio koordinavimo, ir, kaip įvairios organizacijos darbuojasi išvien. Tai buvo kitas Vengrijos ir Vidurio Europos veidas – tas, kurį žiniasklaida ne visada sugeba atskleisti. Mačiau automobiliu iš Budapešto atvykusius jaunuolius, besiteiraujančius, ar gali kuo nors padėti. Po penkių minučių jie ant marškinėlių turėjo „savanorio“ užrašą ir dalino maistą ar rinko šiukšles, kurios stovyklos kraštuose kaupėsi į vis didesnes krūvas. Esu įsitikinęs, kad Vengrijos visuomenėje prasidėjo kažkas svarbaus, ir, kad šiandien dauguma norėtų toliau teikti konkrečią paramą ilgalaikiams pabėgėliams. Taip, tiesa, kad kai kurie politikai žaidžia siaubingą politinį žaidimą, kuriame svarbiausia tik artėjantys rinkimai. Taip, Vengrijos vyskupai sunkiai interpretuoja popiežiaus Pranciškaus žodžius. Taip, gyventojai turi tikrų baimių, kurias reikia išklausyti ir suprasti. Bet ten buvo tiek daug geranoriškumo, tiek daug žmonių gatvėse, geležinkelio stotyse ir pasienyje spontaniškai išėjusių padėti pabėgėliams. Visi šie žmonės parodė, kad svetingumas nėra tik tuščias žodis ir, kad jis vis dar egzistuoja mūsų visuomenėje.

Jauni savanoriai iš Taizé, kurie atvyko rugsėjo 15 d. Vengrijos valdžiai jau uždarius sieną, tikriausiai daugiau nebeišvys didelių pabėgėlių minių kertančių šalį, kaip tai vyko per pastarąsias tris ar keturias savaites. Bet kai kurie vis dar yra ten. Kai kurie priversti grįžti atgal arba yra kitų Europos šalių grąžinami atgal į Vengriją. Dar kiti toliau atvyksta iš Serbijos, Kroatijos ir Rumunijos. Kontrabandininkai lobsta. Todėl mes pagalvojome, kad šiuo metu mums naudingiausia būtų prisidėti prie Jėzuitų inicijuotos programos „Hospes venit, Christus venit“ (Svečias į namus, Dievas į namus). Šios programos metu bus stengiamasi:

1. Rinkti aukas, taip suteikiant pabėgėliams skubią pagalbą.
2. Įsitraukti į dialogą su Vengrijos visuomene.
3. Padėti integruoti pabėgėlius, kurie teikia prieglobsčio prašymus Vengrijoje.

Dabartinis projektas

Nuo kitos savaitės savanoriai iš Taizé kiekvieną dieną vyks į buvusius vaikų globos namus Budapešto šiaurėje, kuriuose surinkti visi nepilnamečiai be tėvų į Vengriją atvykę pabėgėliai. Tikimasi padėti šiems, visko netekusiems vaikams ir praskaidrinti jų kasdienybę.

« Hospes venit, Christus venit »

Atnaujinta: 2015 m. rugsėjo 24 d.

Dienos skaitinys

pirm, gruodžio 9 d.
Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“.
Mt 1,18-23
daugiau...

Dienoraščiui

 Įvykių paieška

Garso įrašai

2019-12-05 : Espère en Dieu + Psalms 80 / Eph 2:19-22 / Wait for the Lord / Notre père / Prayer by Brother Alois / Nimm alles von mir
IMG/mp3/podcast_2019-12-05.mp3
2019 m. gruodžio 5 d.
2019-11-28 : Alleluia 16 + Ps. 66 / Mt 26,36-46 / Aber du weißt den Weg für mich / Prayer by Brother Alois / Bénissez le Seigneur
IMG/mp3/podcast_2019-11-28.mp3
2019 m. lapkričio 28 d.
daugiau...

Bendruomenė

  • Aktualijos
  • Patriarcho Baltramiejaus apsilankymas Taizé
  • Pašaukimas ir istorija
  • Brolis Roger, Taizé įkūrėjas
  • Kiti apie Taizé
  • Broliai gyvenantys kitur
  • Brolių darbas
  • Solidarumas: Vilties akcija
  • Siekiant naujojo solidarumo

Prie tikėjimo šaltinio

  • Malda
  • Giesmės
  • Meditacijos ir apmąstymai

Atvykti į Taizé

  • Jaunimo susitikimai
  • Informacija skirta 2019 m.
  • Informacija skirta 2020 m.
  • Kelionė į Taizé
  • Multimedijos

Visame pasaulyje

  • Susitikimas Vilniuje
  • Mažos laikinos bendruomenės
  • Afrika
  • Amerika
  • Azija
  • Europa
  • Artimieji Rytai

Copyright © Ateliers et Presses de Taizé

Apie svetainę

[ Į viršų | Medis | Pradžia]

  • Kontaktai
  • Pamaldų laikas Taizé
  • Naujienos el. paštu
  • Autorinės teisės