Bet kuris iš mūsų atsivertęs Evangeliją gali pasakyti: „Šie Kristaus žodžiai yra tarsi senovinis laiškas parašytas nežinoma kalba. Tačiau, kadangi juos parašė tas, kas mane myli, aš pabandysiu suprasti jų reikšmę ir nedelsiant įgyvendinti tą truputį, kurį suvokiau.“...
Pradžioje nebūtinas platus pažinimas. Laikui bėgant jis didės. Tačiau žmonės pradeda suvokti Tikėjimo paslaptį savo širdimi, savo vidumi. Pažinimas ateis. Viskas negali būti paduota tuojau pat. Vidinis pasaulis kuriamas palaipsniui. Šiandien, labiau negu praeityje, į tikėjimą mes einame žingsnis po žingsnio.
Žmogaus sielos gelmėse glūdi buvimo ilgesys, tylus bendrystės troškimas. Niekada nepamirškime, kad šis paprastas Dievo troškimas jau yra tikėjimo pradžia.
Be to, pačiam vienam sunku suprasti Evangeliją. Kiekvienas turi pasakyti: „Bažnyčioje, kuri yra unikali bendrija, kiti, gyvenantys tikėjimu supranta tai, ko aš nesuprantu. Aš nepasikliausiu tik savo tikėjimu, tačiau pasitikėsiu visų krikščionių tikėjimu, nuo Marijos ir apaštalų laikų iki šių dienų. Ir diena po dienos aš savo dvasią paruošiu pasitikėjimui Tikėjimo paslaptimi.“
Tikėjimas, pasitikėjimas Dievu, yra labai paprasta tikrovė. Ji tokia paprasta, kad kiekvienas gali ją priimti. Tai tarsi vėl ir vėl kilimas aukštyn, tūkstančius kartų, visą gyvenimą, iki paskutinio atodūsio.
Brolis Roger iš Taizé