Giesmė

Psalmė

Dangūs skelbia Dievo šlovę,
dangaus skliautas garsina jo rankų darbą.
Apie tai diena pasakoja dienai
ir naktis duoda žinią nakčiai
be jokio kalbesio ir be jokių žodžių.

Negirdėti jų balso,
bet žinia skamba visoje žemėje,
jų žodžiai girdėti iki pat pasaulio pakraščių.

Danguose jis pastatė palapinę saulei.
Lyg nuotaka ji išeina
iš už savo jungtuvių užuolaidos
ir lyg galiūnė džiugiai bėga savo keliu.

Iš vieno dangaus skliauto galo ji pradeda žygį,
o jos kelias veda prie kito galo;
nuo jos kaitros pasislėpti niekas negali.

Iš 19 Psalmės

Skaitinys

Visa širdimi džiaugsiuosi viešpačiu, džiūgausiu savo Dievu, nes jis mane aprengė išganymo drabužiais ir apsupo teisumo skraiste. (...) Kaip žemė išaugina savo ataugas, kaip sodas suželdina savo sėklas, taip Viešpats dievas suželdins teisumą ir šlovę visų tautų akivaizdoje.

Izaijo 61, 10-11

{arba}

Šeštą mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo“. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.

Luko 1, 26-38

Giesmė

Tyla

Šlovinimo litanija

Dėkojame tau, o Dieve, už tai, kad atskleidei savo meilę kūrinijoje.
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Už žmones, kuriuos sukūrei pagal savo atvaizdą ir pašaukei gyventi bendrystėje su tavimi,
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Už tavo pažadą viešpatauti teisume ir taikoje, šventume ir gailestingume,
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Už tai, kad tavo Sūnus Jėzus Kristus apreiškė tavo Karalystę tarp mūsų,
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Už jo kuklų gimimą ir šventą gyvenimą, už jo žodžius ir stebuklus,
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Už jo kentėjimus ir mirtį, už jo prisikėlimą ir įžengimą į šlovę,
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Už tavo Bažnyčią, pašauktą būti bendrystės vieta kiekvienam žmogui,
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Už tai, kad tavo Karalystė įsiviešpatauja mumyse per Šventosios Dvasios dovaną,
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Už tavo Karalystės atėjimą laikų pabaigoje, kai tu būsi visa visame kame,
— Mes šloviname tavo šventą vardą.

Tėve mūsų

Malda

Amžinasis Dieve, tu žinai, kad mūsų žmogiškąja kalba beveik neįmanoma išreikšti mūsų troškimo būti bendrystėje su tavimi. Bet tu mums teiki tavyje slypinčio gyvenimo dovaną. Ir išaušta nauja diena, pasitikėjimo diena.

{arba}

Jėzau Kristau, suteik mums ramybę; tu mums sakai: „Nebijokite; aš esu čia“.

Giesmės