Giesmė

Psalmė

Tavyje, viešpatie, ieškau užuovėjos;
neleisk man niekada nusivilti!
Kadangi tu teisus, ateik į pagalbą ir išgelbėk,
atkreipk į mane savo ausį ir padėk man!

Būk mano užuovėjos uola,
stipri tvirtovė man išgelbėti,
nes tu mano Uola ir tvirtovė.

Juk tu mano viltis, Viešpatie;
nuo pat jaunystės tavimi pasitikiu, viešpatie.
Net dar negimęs, tau priklausiau;
mano motinos įsčiose tu buvai mano jėga.
Visada giedu tave šlovinančias giesmes.

Tapau daugeliui iškalbingu ženklu; tu man esi stipri užuovėja.
Mano lūpos, kupinos tavo šlovės,
garbina tave visą dieną.
Neatstumk manęs senatvėje;
mano jėgoms senkant, nepalik manęs.

Iš 71 Psalmės

Skaitinys

Taip kalba viešpats: Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį. Kai jūs šauksitės manęs, kai ateisite ir kreipsitės į mane malda, aš jus išklausysiu. Kai manęs ieškosite, rasite mane. Taip, jeigu visa širdimi manęs ieškosite, rasite mane čia pat, su jumis.

Jeremijo 29, 11-14

{arba}

Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: {Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną}“. Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“. Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

Morkaus 10, 17-22

Giesmė

Tyla

Maldavimai

Jėzau Kristau, tu ateini mus atnaujinti ir perkeisti mus į Dievo paveikslą: švieski mūsų tamsybėse.

Jėzau Kristau, mūsų širdžių šviesa, tu žinai mūsų troškulį: veski mus prie savosios Evangelijos šaltinio.

Jėzau Kristau, pasaulio šviesa, tu apšvieti kiekvieną iš mūsų: padėk mums įžvelgti tavąjį buvimą kiekviename žmoguje.

Jėzau Kristau, vargdienių drauge, atverki mumyse paprastumo vartus, kad galėtume tave priimti.

Jėzau Kristau, romusis ir nuolankia širdi, atnaujinki mumyse vaikystės dvasią.

Jėzau Kristau, į pasaulį siuntęs Bažnyčią, kad paruoštų tau kelią: atverki savo Karalystės vartus visai žmonijai.

Tėve mūsų

Malda

Jėzau, mūsų džiaugsme, kai suprantame, kad tu mus myli, kažkas mumyse nurimsta ir netgi persikeičia. Tavęs klausiame: „Ko lauki iš mūsų?“ Ir per Šventąją Dvasią tu atsakai: „Niekas tavęs tenetrikdo, aš meldžiuosi tavyje, išdrįsk padovanoti man savo gyvenimą“.

{arba}

Kristau Jėzau, nors ir nesame tavęs regėję, mes mylime tave. Nors ir nematome tavęs, mes pasitikime tavimi. Palaimink mus; mes randame atilsį tavo ramybėje.

Giesmės