Šiame puslapyje skelbiamos kasdienės meditacijos, kurias kiekvieną vakarą Paryžiuje veda brolis Matthew, nuo gruodžio 29 iki 31 d.

 

Pirmadienis, gruodžio 29 d.

Sveiki visi, atvykę iš visos Europos ir dar toliau, kad praleistume keturias maldos ir dalijimosi dienas čia, Paryžiuje ir Île-de-France regione.

Norėčiau išreikšti džiaugsmą, kad šiomis dienomis su mumis yra 1000 jaunų ukrainiečių. Jūs mums esate taikos vilties ženklas, kurį visi nešiojamės širdyse. „Ми з вами (me zvami) – mes su jumis!“

Jūs atvykote jau vakar ir buvote priimti šeimų vietos bendruomenėse. Brolių vardu noriu padėkoti visoms šeimoms, kurios atvėrė jums duris. Šis svetingumas yra stiprus ženklas, tiesiai iš Evangelijos širdies: siūlyti ir priimti paprastą, besąlyginį svetingumą atspindi Dievo meilę. Tai džiaugsmas susitikti ir jaustis namų dalimi.

Kai Jėzus klausė norinčių jį sekti:  „Ko ieškote?“, jie atsakė:  „Kur gyveni?“ Tada jie nuėjo pas Jėzų ir praleido su juo dieną. Jis klausia kiekvieno ir kiekvienos iš mūsų: „Ko ieškai?“. Laikykite šį klausimą širdyje šiomis dienomis, kad jumyse gimtų atsakymas.

Šį vakarą meldžiamės keliose Paryžiaus miesto bažnyčiose ir katedrose: Kretėjaus, Evrio, Nantero ir Sen Deni. Rytoj ryte tęsite programą savo vietos bendruomenėse, o tada atvyksite į Paryžių vidurdienio pamaldoms, kaip šiandien. Po popietinių teminių susitikimų visi susirinksime vakarinėms pamaldoms Accor-Arena salėje, Paryžiaus Bersi.

Antradienis, gruodžio 30 d.

Kaip gera būti visiems kartu – kaip broliams ir seserims! Pastarosiomis dienomis buvome pasklidę po visą Paryžių ir jo apylinkes, priimti maldai skirtingų krikščioniškųjų konfesijų bažnyčiose. Dabar galime melstis vienoje vietoje – tai regimas mūsų vienybės Kristuje ženklas, kad ir kokie skirtingi būtume.

Prieš kelias dienas grįžau iš Ukrainos. Ten, kartu su vienu broliu, praleidau Kalėdas. Buvome priimti krikščionių, kurie daro viską, kad išklausytų ir lydėtų tuos, kuriuos palietė karo kančia. Jie teikia labai konkrečią pagalbą žmonėms, kurių namai buvo sugriauti, padėdami jiems vėl juos atkurti. Meldėmės prie kapų tų, kurie paaukojo savo gyvybę gindami savo šalies laisvę.

Kai krikščionys stengiasi tarnauti kitiems, argi jie netampa teisingesnio pasaulio kūrėjais – Dievo meilės kiekvienam žmogui atspindžiu, raugu tešloje? Taip Bažnyčia tampa vieta, kurioje visi gali jaustis kaip namuose.

Evangelija, kurią ką tik girdėjome, kalba apie Dievo namus. Evangelistas Jonas Jėzaus viešosios veiklos pradžioje pateikia sceną, kurioje Jėzus išvaro prekeivius ir apverčia pinigų keitėjų stalus Šventykloje.

Jėzus susuka iš virvučių rimbą – daugiau niekur Evangelijoje nematome Jo taip besielgiančio. Ką tai reiškia? Pasipriešinimą neteisingai ekonominei santvarkai? Pastangą sugrąžinti šventumą Tėvo namams? Vėliau Jo mokiniai supras šį veiksmą 69 psalmės šviesoje ir suvoks, kad Jėzus taip pasielgė iš meilės Dievo namams.

Kai Jėzus paskelbia apie savo mirtį ir prisikėlimą – „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ – Jis atveria dar platesnį horizontą. Grįždamas į Galilėją, Jėzus sutinka samarietę, ir mes suprantame, kad per savo prisikėlimą Jis mums dovanoja bendrystę Dvasioje, kurioje galime garbinti Dievą tokie, kokie esame, ir ten, kur esame.

Kai meldžiamės kartu su kitais, patys tampame Dievo namais – šventykla randasi visur, kur susirenkame Kristaus vardu, ir joje galime jaustis kaip namuose. Ši bendrystė taip pat yra gijimo ir gyvenimo pilnatvės kelias, vedantis mus į Tėvo namus.

Rytoj vidurdienio pamaldose girdėsite, kaip Jėzus iki paskutinio atodūsio kūrė namus tiems, kuriuos mylėjo – visai žmonijai.

Ukrainoje, kaip jau sakiau, mačiau sugriautus namus, bet taip pat ir gyvenimą, kuris vis iš naujo prisikelia ir neleidžia savęs užgniaužti. Mūsų Europos namai, atkurti po Antrojo pasaulinio karo žaizdų, šiandien vėl gali atrodyti trapūs. Ar būsime pasirengę įsipareigoti kartu su drąsiais žmonėmis, kurie atiduoda viską, kad jie vėl atgimtų? Mums brangios vertybės tebėra gyvos. Kaip jos gali praplėsti mūsų akiratį ir padėti kurti Europą, kurioje visi jaustųsi kaip namuose?

Tai prasideda nuo labai paprastų dalykų: susitikti, kalbėtis, klausytis vieni kitų net tada, kai ne viską suprantame, ypač ten, kur dar negalime melstis kartu. Taip atrandame tai, kas jau duota – tikrovę, kurioje teisingumas yra gyvas, nors dažnai paslėptas nuo mūsų akių.

Jau daugelį metų Taizé bendruomenė eina pasitikėjimo piligrimystės keliu. Kartais ši kelionė tampa matoma – kaip dabar, per Europos jaunimo susitikimą Paryžiuje, arba Taizé kaimelyje per kassavaitinius jaunimo susitikimus, į kuriuos visada su džiaugsmu jus visus kviečiame.

Šiame kelyje galime vieni kitus stiprinti ir leisti Kristui vis iš naujo mums tarti klausimą: „Ko ieškote?“. Tai klausimas, kuris padeda drąsiai sutikti iššūkius, kad ir kur būtume.

Na, o kur vyks kitas Europos jaunimo susitikimas?

Jis vyks:

šalyje su 9 296 ežerais,

kur kalbama slavų kalba,

mieste, pažymėtame keturių kultūrų – katalikų, protestantų, stačiatikių ir žydų,

mieste, turinčiame dvi labai geras futbolo komandas,

mieste, kurio pavadinimą nėra lengva ištarti.

Kitas Europos jaunimo susitikimas vyks Lodzėje (Łódź), Lenkijoje!