Méditations mensuelles
Paliekame, sekame paskui ir gauname
Morkaus 10, 28-31Tada Petras sakė jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“. Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo. Tačiau daugel pirmųjų bus paskutiniai ir daugel paskutinių – pirmi“.
Petro žodžiai yra tiek išsakytas suvokimas apie prisirišimo prie visų turėtų saugumo garantijų atsisakymą, tiek ir užslėptas klausimas apie tai, kas laukia ateityje. Kai bandome surasti savo pašaukimą, Dievas dažnai mus veda sunkesniu keliu, kuriuo žengdami vis aiškiau pamatome tai, kas mums nėra svarbu. Dievas veikia mumyse, kad mūsų širdys atsirištų nuo tam tikrų dalykų ir daiktų ir būtų pasirengusios prisirišti prie Jo.
Tai gali būti tarsi įžengimas į dykumą – ne itin malonus patyrimas. Šioje tuštumoje Jėzus tiems, kurie dėl jo atsisakė savo saugumo, duoda dvigubą pažadą. Pirma, jiems bus suteiktas žmogiškųjų santykių turtingumas, kuris pripildys jų gyvenimus prasmės. Atsiras naujų veiklos ir veikimo sričių ir erdvių, kurios gali būti visiškai kitokios nei tos, prie kurių jie buvo prisirišę, arba galbūt tos pačios, bet apšviestos nauja šviesa.
Antra, tai, kas jiems bus duota, ves juos keliu, kurio niekas negalės anuliuoti ar atšaukti, nes tai amžino gyvenimo kelias. Kad nemanytume, jog tai bus lengva, Jėzus įterpia žodžius „su persekiojimais“ į sąrašą dalykų, kurių galime tikėtis, Atsisakydami įprastų prisirišimų galime iššaukti kitų nesupratimą ar net priešiškumą.