Apie ką kalbame?
Ką turime omenyje sakydami „seksualinis smurtas“, „dvasinis smurtas“ arba „emocinis smurtas“?
- Seksualinis smurtas apima platų teisės apibrėžtų veikų spektrą, kai vienas iš asmenų nėra davęs visiško sutikimo.
- Dvasinis smurtas kyla tada, kai atimama laisvė tikėti ir veikti savarankiškai. Pasitikėjimo santykiai išnaudojami vienos iš pusių troškimams tenkinti.
- Emocinis smurtas – tai destruktyvus psichologinio elgesio modelis, kurį rodo asmuo, turintis galios, autoriteto ar pasitikėjimo. Jis reiškiasi nuolatiniu žmogaus savivertės menkinimu, kuris gali pasireikšti nepriežiūra, nuolatine kritika ir lyginimu, taip pat meilės ir dėmesio atėmimu. Smurtautojai negerbia kitų psichologinio, emocinio, dvasinio ar fizinio vientisumo.
Kas gali didinti smurto ir ribų peržengimo riziką?
- Asimetriški santykiai tarp žmonių, ypač priklausomybės ir galios požiūriu.
- Neaiškios struktūros, kuriose neapibrėžtos teisės ir pareigos.
- Pirmenybės teikimas institucijos ar asmens reputacijos apsaugai.
- Tylos įstatymas, primestas smurtautojo ir (ar) institucijos.
Ką reiškia veikti „su sutikimu“?
- Tai reiškia būti dėmesingiems kitų poreikiams ir norams ir atsakyti į juos su rūpesčiu. Tam reikia žodinio ir neverbalinio sutikimo (tam tikrose situacijose – ir rašytinio).
- Nieko nesakyti arba nepasakyti „ne“ nereiškia, kad duotas sutikimas. Klausimas nėra, ar žmogus sako „ne“, bet ar jis pasakė „taip“.
- Kartą duotas sutikimas gali keistis, todėl jo reikia prašyti vėl ir vėl. Asmuo, kartą pasakęs „taip“, gali pakeisti nuomonę. Asmuo gali bet kuriuo momentu atšaukti savo sutikimą. Tokiais atvejais bet kokia veikla turi būti nedelsiant nutraukta.