Antradienis, 2019 m. birželio 4 d. Visuomenei ir Bažnyčiai bandant atskleisti seksualinio išnaudojimo ir prievartos atvejus, ypač nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų atžvilgiu, aš ir mūsų bendruomenės broliai nusprendėme, jog mums taip pat būtina pasisakyti. Jau daugelį dešimtmečių pas mus į Taizé kiekvieną savaitę plūsta tūkstančiai jaunų ir ne tokių jaunų žmonių ne tik iš Europos bet ir iš viso pasaulio. (...)
Brolis Thomas mirė naktį iš sausio 11 į 12 d. Vasario pradžioje jam būtų sukakę 80 metų.Ilga liga prasidėjo daugiau nei prieš trejus metus. Per pastaruosius pusantrų metų jo sveikata labai pablogėjo, įskaitant atminties praradimą. Nepaisant to, išskyrus vieną atsigulimą į ligoninę po nukritimo, jis iki galo liko namuose Taizé kaimelyje, į bendruomenės pamaldas vežimėlyje pasikeisdami jį atveždavo broliai. Ian (...)
1951 m. Sieds Stoop (tikrasis vardas ir pavardė) prisijungdamas prie Taizé bendruomenės pasivadino broliu François. Jis gimė 1929 m. rugpjūčio 11 d. Nyderlandų šiaurėje Fryzijos provincijos Leeuwarden mieste.Gimęs advokato šeimoje, brolis François turėjo du brolius, kurie mirė prieš jį. Nyderlandų reformatų bažnyčios narys, studijavo teologiją Utrechte, vėliau Ženevoje, kur 1954 m. liepą apsigynė baigiamąjį (...)
Brolis Alois (Alois Löser) gimė 1954 m. birželio 11 d. Bavarijoje, vėliau gyveno Štutgarte. Jo tėvai gimė ir užaugo Sudetų krašte, tuometinėje Čekoslovakijoje. Brolis Alois yra vokiečių kilmės, nuo 1984 m. Prancūzijos pilietis, Romos katalikas. Po kelių apsilankymų Taizé, pradedant 1970 metais, vienerius metus 1973-1974 m. buvo Taizé savanoriu, padedančiu priimti jaunus žmones. 1974 m. (...)
Baigęs pasiruošimo laikotarpį, naujas bendruomenės brolis duoda amžinuosius įžadus. Šiais žodžiais jis išreiškia savo įsipareigojimą.Mylimas broli, ko prašai? Dievo gailestingumo ir savo brolių bendruomenės. Tegul Dievas užbaigia tavyje tai, ką yra pradėjęs. Broli, tu pasitiki Dievo gailestingumu, todėl prisimink, kad Viešpats Kristus visuomet ateina į pagalbą tavo silpnam tikėjimui ir, įsipareigodamas tau, išpildo tau duotą pažadą: „Iš tiesų, nėra nė vieno, kuris dėl Kristaus ir dėl Evangelijos paliktų viską ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai (...)
Viskas prasidėjo 1940 m., kai, būdamas 25-erių, brolis Roger paliko gimtąją Šveicariją ir apsigyveno Prancūzijoje, iš kur buvo kilusi jo motina. Ilgus metus plaučių tuberkuliozė buvo prikausčiusi jį prie patalo. Per tą ilgą gydymo laiką jis subrandino savyje pašaukimą įkurti bendruomenę. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, brolis Roger buvo įsitikinęs, kad turi tučtuojau padėti patekusiems į nelaimę žmonėms, kaip darė jo senelė Pirmojo pasaulinio karo metu. Mažytis Taizé kaimelis, kur jis apsistojo, buvo prie pat demarkacijos linijos, dalijusios Prancūziją į dvi (...)
Šiandien bendruomenė vienija apie šimtą brolių – katalikų ir įvairios kilmės protestantiškų konfesijų atstovų – iš beveik trisdešimt šalių. Savo gyvenimu bendruomenė yra „bendrystės parabolė“ – konkretus susiskaldžiusių krikščionių ir supriešintų tautų susitaikinimo ženklas. Bendruomenės broliai pragyvena tik iš savo darbo. Jie nepriima dovanų ar aukų. Be to, jei kuris nors brolis paveldi savo šeimos turtą, bendruomenė (...)
Visų pirma – susitikimas Viename iš paskutiniųjų pasitikėjimo piligrimystės žemėje etapų – Europos susitikime Zagrebe, kroatai svetingai atvėrė savo namų duris jauniesiems serbams, kurie atvyko čia bendrai pasimelsti ir pasidalinti savo mintimis su kitais jaunais žmonėmis. O šias dvi tautas atplėšęs karas taip neseniai baigėsi. Po Lisabonos susitikimo vienas jaunuolis taip apibūdino gruodžio 31 d. švenčiamą tautų vakarą: „Laikrodžiui išmušus 12 val. visi puola sveikinti vienas kitą. Viso ko geriausio linkima įvairiausiomis kalbomis. Neseniai susipažinusieji (...)
