Pastarosiomis savaitėmis yra pertvarkomos Susitaikinimo bažnyčios choro (vieta už altoriaus) dekoracijos. Kadangi rytinei bažnyčios sienai reikalinga šiluminė izoliacija, buvo nuspręsta pasinaudoti galimybe persvarstyti choro dizainą. Daugiau nei keturiasdešimt metų altoriaus fone buvo kamininės plytos-blokeliai su žvakėmis, o oranžinės burės – dvidešimt metų.
Nuo šiol chorą puošia ant drobės nutapyti natūralių pigmentų kvadratėliai (20 x 20 cm). Daugiau kaip trisdešimties spalvų spektras primena didelę įvairovę tų, kurie čia renkasi melstis tris kartus per dieną. Tai taip pat atspindi visos kūrinijos įvairovę. Žvakės buvo pakeltos aukščiau, taip, kad būtų geriau matomos iš tolimiausių bažnyčios vietų.
Iš augalų, šiuo metu bažnyčioje turime apelsinmedžius, kurie gali išgyventi silpnai apšviestoje aplinkoje ir skindapus (epipremnum aureum), kambarinius augalus, kurių gimtinė yra Saliamono salos.
Jei choro dekoracijos atrodo šiek tiek neišbaigtos, tai tik dėl to, kad darbai dar nebaigti! Vidaus šiluminės izoliacijos darbai turėtų būti atliekami nuo Velykų iki Sekminių, po to bus kalkėmis perdažomas choras. Tikimės, kad vasarą viskas atrodys šiek tiek tvarkingiau.
Dienos skaitinys
antr, gruodžio 11 d.
Mano siela tavęs ilgisi, mano kūnas tavęs trokšta, mano Dieve. Tavo ištikimoji meilė man brangesnė už gyvastį.
Šį pirmadienį, kovo 12 d., Taizé bendruomenės priorą, brolį Alois, privačioje audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus. Kaip ir kiekvienais metais, brolis Alois norėjo nuvykti į Romą tam, kad informuotų popiežių apie iniciatyvas, kurių ėmėsi bendruomenė ekumeninėse paieškose ir jaunimo priėmime. Jis kalbėjo daugelio šalių jaunimo vardu, padėkodamas popiežiui už pastoracinę tarnystę, kurią jis atlieka kaip pasaulinis ganytojas.
Brolis Alois papasakojo apie artėjančius bendruomenės organizuojamus jaunimo susitikimus Lvove (Ukrainoje) balandžio mėnesį, Honkonge rugpjūčio mėn. ir Europos susitikimą šių metų pabaigoje Madride. Jis taip pat paminėjo pabėgėlių priėmimą, kuriam bendruomenė yra įsipareigojusi jau nuo labai seniai ir kuris pastaraisiais metais labai išsiplėtė.
Nuo 2015-ųjų metų Europa išgyvena iki šiol neregėtą migracinę krizę. Susidūrusi su šiuo iššūkiu ir įkvėpta daugelio kaimynų dosnumo bendruomenė ir toliau atveria savo duris migrantams.
Priėmimo ir konsultavimo centrai
2015-aisiais metais, iš Kalė atvykstančių migrantų priėmimui, Taizé buvo įkurtas taip vadinamas PKC (priėmimo ir konsultavimo centras). Šis centras buvo pajėgus priimti trylika jaunų vyrų nuo 19 iki 40 metų, musulmonų iš Sudano ir Afganistano. Devyni iš jų, jau turintys pabėgėlio statusą, dirba arba mokosi Taizé regione. Vienas iš jų, našlys, Sudane paliko savo trylikametį sūnų. Praėjusių metų vizito šioje šalyje proga brolis Alois parvežė vaiką tėvui. Berniukas dabar eina į mokyklą, o jo tėvas dirba vienoje iš regiono liejyklų.
2016 metų lapkritį bendruomenė įkūrė PKCN (priėmimo ir konsultavimo centrą nepilnamečiams) ir jame laikinai priėmė aštuoniolika iš Kalė į Angliją norėjusių patekti nepilnamečių. Septyni jaunuoliai nusprendė pasilikti Taizé kol vyks jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūra. Vienas iš jų dabar yra netoli Taizé esančiame edukacijos centre, o keturi vis dar gyvena kaimelyje, ieškodami būdų nuolatiniam įsikūrimui regione.
Šeimos
Pastaraisiais metais bendruomenė taip pat priėmė keturias pabėgėlių šeimas iš Irako ir Sirijos. Po keleto mėnesių praleistų Taizé, leidusių joms įgyti savarankiškumo, pradėjusios gerai integruotis Prancūzijoje, dvi iš šių šeimų apsigyveno kitur, išlaikydamos su bendruomene šeimyniškus santykius.
Globos belaukiant
Praėjusį rugsėjį bendruomenė priėmė tris jaunus migrantus iš Pietų Sudano ir Sudano, kurių amžius nuo 20 iki 28 metų. Šie jauni žmonės dar nežino ar galės pateikti prieglobsčio prašymą Prancūzijoje atsižvelgiant į Dublino reglamento reikalavimus. Tuo tarpu, kol neturi leidimo dirbti, jie mokosi prancūzų kalbos, savanoriauja ir dalyvauja diskusijose, kuriose dalinasi savo migracijos kelyje patirtais sunkumais ir jų priežastimis.
Remiančios šeimos
Kiekvieną jauną Taizé kaimelyje priimtą imigrantą globoja viena iš regione gyvenančių šeimų. Dėka reguliarių apsilankymų pas juos remiančias šeimas, šie jaunuoliai lengviau integruojasi Prancūzijos kultūroje ir tokiu būdu gauna neįkainojamą palaikymą. Neseniai vienas iš jaunų pabėgėlių pasakė: „Françoise manimi rūpinasi labiau, nei motina rūpintųsi savo sūnumi.“
Prancūzų kalbos kursai
Kai tik bendruomenė po savo stogu priėmė iš Kalė atvykusius jaunuolius, iš karto atsiskleidė nepaprastas regiono gyventojų dosnumas. Šiuo metu Taizé kaimelio merijoje keturis kartus per savaitę vyksta prancūzų kalbos pamokos. Jas pasikeisdami veda dešimt savanorių. Christine, prancūzų kaip užsienio kalbos (FLE) mokytoja, rašo: „Su didele nuostaba ir malonumu pastebiu prieglobsčio prašytojų motyvaciją ir užsidegimą siekiant išmokti prancūzų kalbą, nepaisant visų kitų rūpesčių, su kuriais jie susiduria.“ Prie trijų šiuo metu kursuose dalyvaujančių migrantų prisijungė regione gyvenanti dešimties užsieniečių grupelė iš skirtingų šalių.
Pasidalinimas patirtimi
Taizé kaimelyje priimti migrantai buvo pakviesti pravesti migracijos apmąstymų dieną Bretanės regiono Châteaubriant miesto šv. Juozapo mokykloje. Trys iš jų nuvyko ten 2017 m. lapkritį. Moksleivius labai nustebino šių jaunų žmonių, įveikusių Sacharą, Libijos pragarą ir pagaliau Viduržemio jūrą, pasakojimai. Migrantai liko sužavėti mokinių susidomėjimu, įsiklausymu ir požiūrio rimtumu.
Taizé kaimelyje migrantai kartais dalyvauja jauniesiems piligrimams siūlomuose teminiuose susitikimuose, kuriuose turi galimybę papasakoti savo istorijas ir tai kas juos veda į priekį.
Europos Parlamente
2018 m. sausį jaunų migrantų grupė apsilankė Europos Parlamente. Susitikimų su už migraciją atsakingu Europos Sąjungos komisaru, Europos Parlamento nariais iš skirtingų partijų ir šalių bei su Prancūzijos pabėgėlių ir asmenų be pilietybės biuro (OFPRA) generaliniu direktoriumi metu, migrantai turėjo galimybę pasidalinti priėmimo Europoje patirtimi ir jų turimu atitinkamu statusu: pabėgėlio, prieglobsčio prašytojo, „Dublino“ procedūrose įstrigusio migranto, beglobio nepilnamečio, kurio amžius nebuvo oficialiai patvirtintas...
Vienas iš Europos Parlamento narių atsiuntė Claudio Cutarelli filmuotą šio vizito medžiagą, susijusią su Dublino susitarimų problematika:
Norėdami pamatyti ilgesnį šio susitikimo vaizdo įrašą, spustelėkite čia.
Savanorystė
Taizé kaimelyje priimti migrantai mėgsta padėti ir jaustis reikalingi pasitarnaudami kitiems. Jie atgauna savo orumą, duodami kažką iš savęs.
Edith, Kliuni Caritas ekipos iždininkė, rašo: „Trys jauni migrantai savanoriauja ir atvyksta padėti mūsų kasdienėje veikloje. Jau dalyvavo keliuose renginiuose, vykdė tarnystę prie stendo, organizavo kasmetinę iškilmingą vakarienę, per kurią buvo visų pasveikinti už gerą darbą.“
Migrantams taip pat patinka savanoriauti su jaunaisiais į Taizé atvykstančiais piligrimais. Jaunas portugalas Gonçalo, neseniai parašė: „Darbas su trimis jaunais migrantais buvo išskirtinė patirtis. Jie puikiai integravosi į mūsų ekipą ir mes kalbėjomės apie kai kuriuos mūsų ir jų kultūros aspektus. Jie mums papasakojo apie savo patirtį ir taikos paieškas.“
Praėjusią vasarą daugelis jaunų žmonių atsiliepė į kvietimą siekti solidarumo su migrantais ir į Taizé atvežė savo dovanas. Savanorė Orsi kartu su trimis jaunais migrantais lapkričio mėnesį nuvyko į Kalė vietos Caritui padovanoti miegmaišius, dušo želę, šampūną, dantų pastą ir šepetėlius. Jie dvi dienas svečiavosi Marijos Skobtsovos namuose, kurių durys visada atviros labiausiai pažeidžiamiems pabėgėliams. Orsi rašo: „Mūsų trys Taizé draugai pamatė tą patį vargą, kurį teko jiems išgyventi kertant daugelį šalių, dykumą, Viduržemio jūrą, jie puikiai suprato ką patiria jaunimas Kalė.“
Prakartėlė
Kaip jau tapo tradicija, prakartėlė buvo įrengta Susitaikinimo bažnyčios išorėje, palei kelią.
Pirmojo advento sekmadienio išvakarėse, broliai su visais pamaldų dalyviais giedodami nuėjo prie prakartėlės, kuri vystysis per ateinančias savaites iki Šv. Kalėdų.
At #Taizé the #crib has just been installed, as is now the tradition, outside the Church of the Reconciliation, by the side of the road. pic.twitter.com/Cz7YsRjXOp
Keletą mėnesių Taizé bendruomenė glaudžiai bendradarbiavo su Prancūzijos valdžios institucijomis ir asociacija „Relief & Reconciliation for Syria“ (Pagalba ir taika Sirijai) siekdama priimti šeimą iš Sirijos. Balandžio 27 d. šeima su keturiais vaikais pagaliau atvyko į Taizé.
Juos pasitiko broliai ir savanoriai, o taip pat dvi Taizé jau gyvenančios arabiškai kalbančios šeimos - viena egiptiečio ir irakietės, o kita irakiečių šeima. Rytų krikščionys sveikinantys musulmonų šeimą - gražus vilties ženklas tragedijos, kuri šiandien išgyvenama Artimuosiuose Rytuose.
Nuotraukos autorė: Orsi Hardi. Nuotraukoje du vaikai, kurie į Taizé atvyko jau pernai.
