Brolis Alois, Ryga, 2016 m. gruodžio 31 d., šeštadienis
Mūsų piligrimystė baigiasi. Kai vakare grįšite į jus priėmusių šeimų namus, pasakykite dar kartą, kad esame joms labai dėkingi. Jų svetingumas bus šviesa mūsų kelyje.
Parsivežkime šią šviesą ryt į namus. Tai paties Kristaus šviesa. Ji nušvies mūsų kasdienį gyvenimą. Ji vėl ir vėl gaivins mūsų viltį.
Su šia šviesa eisime per tamsą, kuri gali atimti drąsą. Ši šviesa padės mums nepasiduoti baimei, kai pasaulyje matome tiek daug nestabilumo ir sumaišties.
Šviesa, kurią čia radome, yra taikos šviesa. Rytoj minėsime Pasaulinę taikos dieną. Šįvakar melsimės už tuos, kurie kenčia smurtą, neteisingumą ir skurdą.
Grįžęs į namus, kiekvienas mūsų gali būti taikdariu, kiekvienas gali pasiryžti neįsileisti smurto į kasdienį gyvenimą. Kiekvienas mūsų gali dalintis taikos šviesa su vienu ar keliais kitais žmonėmis: su mūsų artimaisiais, su šeima, patekusia į sunkią padėtį, benamiu, apleistu vaiku, pabėgėliu.
Kartais mes galime palengvinti kančią. Visada galime skirti nuoširdaus dėmesio kitam asmeniui; dėmesys yra toks pat svarbus kaip ir materiali pagalba: išklausyti pabėgėlį, pasakojantį savo istoriją, ar vienišą motiną, kuri neturi darbo ir nežino, kaip kurti ateitį savo vaikams...
Kai mes tiesiog einame pas tuos, kurie neturtingesni už mus, mes suprantame štai ką: jie mums irgi kažką duoda, jie padeda mums pripažinti mūsų pačių silpnybes ir pažeidžiamumą, jie moko mus neišmatuojamos vertybės – gerumo.
Šio pasaulio vargingieji, kartais patys to nežinodami, yra labai arti Jėzaus, kuris buvo neturtėlis tarp neturtėlių. Kai atveriame širdis tiems, kurie yra gyvenimo sužeisti, mes artinamės prie Jėzaus. Tuo pat metu, mes geriau suprantame jo žodžius ir mumyse vėl įsižiebia Jėzaus šviesa. Mūsų gyvenimo prasmė tampa aiškesnė, tai - Dievo meilės ženklas, mes esame sukurti mylėti ir būti mylimi.
Dabar turiu paskelbti dar vieną žinią. Su mumis yra jaunų žmonių iš įvairių Azijos šalių. Po pusantrų metų ateis jų eilė pasveikinti Pasitikėjimo piligrimystės etapą. Susitikimas vyks Honkonge nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 12 d.
Kaip ir jūs, mes, broliai, grįšime namo, į Taizé. Bet pakeliui į namus, dar sustosime dviejose kaimyninės šalyse. Keletas brolių dalyvaus pamaldose Taline, Estijoje, kiti – Vilniuje ir Kaune, Lietuvoje. Baltijos šalys, nors labai daug kuo skiriasi viena nuo kitos, yra vieningos. Jos nepamiršta, kad norėdamos atgauti nepriklausomybę jos susijungė į žmonių grandinę, kuri driekėsi per visas tris šalis iš šiaurės į pietus.
Mes dėkojame trims Baltijos šalims už jų drąsą, svetingumą ir, daugeliui jų gyventojų, už jų tikėjimą. Ačiū jums už šviesą, kurią čia gavome, ji lydės mus Pasitikėjimo piligrimystėje mūsų kasdieniame gyvenime.
Brolis Alois, Ryga, 2016 m. gruodžio 30 d., penktadienis
Nuo trečiadienio, kai atvykome į Rygą, mūsų susitikimai ir pamaldos yra pripildytos didelio džiaugsmo. Tuo pat metu, mes gerai žinome, kokia sudėtinga politinė ir ekonominė padėtis Europoje ir pasaulyje.
Drauge atverti vilties kelius. Tai ne vien tik mūsų susitikimo tema, tai - patirtis, kurią šiomis dienomis įgyjame. Šis gražus svetingumas, kuriuo džiaugiamės Rygoje, gaivina viltį.
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems jums, kurie priėmėte mus Rygoje: šeimoms, parapijoms, miesto ir šalies vadovams. Įvairios bažnyčios – liuteronai, katalikai, ortodoksai, baptistai, sekmininkai, evangelikai - susivienijo, kad mus priimtų. Ypač norėčiau padėkoti tiems, kurie, nors neišpažįsta krikščionių tikėjimo, atvėrė savo namų duris.
Jūs, latviai, atvėrėte savo namų duris ir savo širdis jauniems žmonėms, kurių nepažįstate. Viena dovanų, kurias yra gavusi jūsų tauta, yra svetingumas.
Mūsų susitikimas siunčia žinią Europai: mes renkamės Europos broliškumą, kuris gerbia vietos specifiką, kur svarbus kiekvienos tautos balsas. Mes įsipareigojame kurti draugystės ryšius Europoje ir už mūsų Europos šalių sienų.
Mes, krikščionys, broliškumą vadiname dar vienu vardu, Komunija. Tai tiesa: Kristus sujungia mus į vieną bendrystę, suvienija visas krikščioniškas kultūras ir tradicijas.
Ateinančiais metais minėsime 500-ąsias Reformacijos metines. Tai yra didelis įkvėpimas Bažnyčiai. Deja, tai - ir gilus skilimas.
Jūs, čia esantys jauni žmonės - protestantai, ortodoksai, katalikai - savo buvimu liudijate vienybės troškimą. Jūs esate teisūs: mes turime būti kartu, kad atsiskleistų Evangelijos dinamiškumas. Lyg pasakojime apie pirmuosius krikščionis, kurį šįvakar skaitėme, mes norime būti vienas kūnas ir viena siela.
Tik tada, kai keliaujame kartu, akivaizdžiai pasirodo Kristaus mums teikiama viltis. Jis nugalėjo mirtį ir neapykantą, jis šiandien vienija mus į visų pakrikštytųjų bendruomenę.
Jei mes būsime suvienyti Kristuje, būsime taikos ženklu susiskaldžiusioje žmonijoje. Iš tiesų, mūsų broliškumas, mūsų bendrystė gali tiesti kelius į taiką.
Rytoj dalinsitės mintimis apie ketvirtąjį pasiūlymą 2017-tiesiems: Tegul broliškumas auga, kad gyventume taikoje. Turėdamas labai mažai išteklių, neturėdamas beveik nieko, kiekvienas mūsų gali būti taikdariu, ir arti, ir toli. Visi žmonės, netgi visa kūrinija trokšta taikos. Mūsų rūpinimasis aplinka taip pat stiprina taiką.
O dabar norėčiau pateikti konkretų pasiūlymą. Praėjusiais metais per Kalėdas lankiausi Sirijoje, po to mes Taizé priėmėme šeimą iš Sirijos, taip pat šeimą iš Irako, Bartella miesto, netoli Mosulo. Vaikai, Manuel ir Noor, kurie šalia manęs, yra iš šios irakiečių šeimos. Aš nuolat jiems kartoju: Dievas jus mums atsiuntė.
Nuolat palaikau ryšį su žmonėmis, kuriuos sutikau Sirijoje. Praėjusią savaitę kalbėjausi telefonu su viena krikščionių bendruomene Alepe. Nors sirų tauta patyrė baisią tragediją, ten liko žmonių, kurie yra nenugalėti ir daro viską, kad palengvintų kentėjimą. Todėl tariau sau: mes turime jiems padėti.
Mūsų Vilties akcijos, Taizé rinkliavos pagalba, mes norime teikti finansinę paramą šiai bendruomenei Alepe, Sirijoje, taip pat vienai bendruomenei Mosule, Irake. Jie rūpinasi traumą patyrusiais vaikais, padeda atstatyti sugriautus namus. Ši pagalba padės žmonėms likti savose šalyse. Lape, kurį gavote, yra nurodyta, kaip dalyvauti šioje pagalbos akcijoje.
2017 m. tęsime mūsų Pasitikėjimo piligrimystę Žemėje. Kiekvieną savaitę Taizé vyks susitikimai, rugpjūčio mėnesį viena savaitė bus skirta jauniems žmonėms, kurių amžius nuo 18 iki 35 metų, jie galės dalintis mintimis, kaip įgyvendinti savo įsipareigojimus.
Susitikimai bus rengiami ir kitose pasaulio vietose, viena jų – Birmingamas, miestas, kur rasite turbūt didžiausią kultūrų ir religijų įvairovę visoje Europoje; Sent Luise, Jungtinėse Valstijose, kur vis dar juntama įtampa, nors nuo įvykių Fergusone praėjo jau dveji metai; Egipte, kur Koptų ortodoksų bažnyčia neseniai nukentėjo dar kartą.
Šiais metais minimos Reformacijos metinės, surengsime pamaldas Vitenberge, Liuterio mieste, tai bus Vokietijos Protestantų bažnyčios kongreso dalis, taip pat pamaldos vyks Ženevoje, Šveicarijoje.
Be to, surengsime kitą Europos jaunimo susitikimą, kuris vyks Bazelyje, Šveicarijoje.
Jei norite padėti Sirijos ir Irako gyventojams, ypač vaikams:www.taize.fr/help
Brolis Alois, Ryga, 2016 m. gruodžio 29 d., ketvirtadienis
Rygoje mus priėmė labai nuoširdžiai. Mes iš naujo suprantame, kad svetingumas yra pagrindinė ir visuotinė vertybė. Visi žmonės trokšta bendrystės, draugystės. Kai tai patiriame, mūsų gyvenimas įgauna gilesnę prasmę.
Mes norėtume gyventi tokiu nuoširdžiu svetingumu ne tik išskirtiniais momentais, bet ir kiekvieną dieną. Pirmiausia, svetingumą turėtų patirti tie, kurie mums artimiausi: skirti jiems laiko, išklausyti juos, taip pat leisti jiems, kad mus priimtų.
Tuomet tegu svetingumas plečiasi ir pasiekia ne tik tuos, kurie mums artimi. Šiomis dienomis mes klausomės liudijimų tų žmonių, kurie eina pas pačius neturtingiausius. Šie žmonės pasakoja, kokie jie laimingi, galėdami padėti kitiems, o taip pat jie mums kalba apie tai, ką jie patys gauna.
Iš tiesų, kai einame pas tuos, kurie neturtingesni už mus, net jei einame tuščiomis rankomis, teikiame džiaugsmą. Mes, gyvenantys Taizé, tai patiriame dažnai, ypač pastaraisiais metais, kai priėmėme pabėgėlių. Būti su tais, kurie patyrė nelaimių, klausytis jų pasakojimų – tai leidžia užsimegzti nuostabiai draugystei.
Žinoma, kai atvyksta tiek daug pabėgėlių, norinčių patekti į Europą, kyla sudėtingų klausimų, bet niekas nepasiūlo lengvo sprendimo. Tačiau esu įsitikinęs, kad nerasime sprendimo, jei nebus žmonių tarpusavio bendravimo. Nesant asmeninių ryšių, kyla pavojus, kad įsigalės baimė, kuri yra visiškai suprantama.
Be to, visose mūsų šalyse ilgą laiką skirtingų kultūrų atstovai gyveno šalia vieni kitų. Taip pat ir čia, kurkime asmeninius ryšius, statykime tiltus. Atsisakykime išankstinių nuostatų. Net turėdami labai mažai išteklių, neturėdami beveik nieko, galime pradėti darbą. Eikime pas kitus, labai paprastai.
Mūsų dienomis įtampa ir neramumai mūsų visuomenėje yra tokie dideli, kad mes turime priimti vidinį sprendimą, kad neprarastume drąsos. Koks tai turi būti sprendimas?
Tai reiškia, kad mes, krikščionys, turime daryti viską, kad Jėzus Kristus būtų mums dar artimesnis. Tikėjimas, pasitikėjimas Dievu mums negali būti tik nereikšminga gyvenimo dalis. Tai reiškia nei daugiau, nei mažiau: Kristus turi būti mūsų gyvenimo pagrindas.
Šįvakar perskaitėme šiuos Evangelijos žodžius: "Eik, parduok viską, ką turi, tada sek paskui mane.” Koks griežtas reikalavimas! Bet tai nėra neįvykdoma. Mes visi galime iš naujo pradėti gyventi vadovaudamiesi šiais Kristaus žodžiais.
Tai įmanoma, nes prieš ko nors prašydamas, Kristus mus patraukia prie savęs. Jis myli kiekvieną mūsų besąlygiška, netgi neracionalia meile. Net mūsų kaltės nesumažina jo meilės mums.
Mes taip pat priimkime Kristų su meile. Būkime jam svetingi. Jis žvelgia į mus su meile. Tada baimę pakeičia drąsa. Tada neįmanoma tampa įmanoma.
Mes galime priimti Kristų melsdamiesi, nesvarbu, kad mūsų malda labai paprasta, klausydamiesi jo žodžių ir priimdami sakramentus. Ir dar, Kristų priimame ir tada, kai bendraujame su neturtingiausiais pasaulio žmonėmis. Pats Jėzus mums yra pasakęs: „Ką padarėte vienam iš šių mažiausiųjų, man padarėte.“
Rytoj svarstysite antrąjį pasiūlymą 2017-tiesiems. Kristus ragina mus rinktis paprastesnį gyvenimo būdą, kad galėtume dalintis. Tikrai, pasirinktas paprastas gyvenimo būdas tampa laisvės ir džiaugsmo šaltiniu. Turime nedvejoti ir neatidėlioti šio sprendimo.
Brolis Alois, Ryga, 2016 m. gruodžio 28 d., trečiadienis
Kaip džiugu atvykti į Rygą! Susirinkome čia iš visos Europos, nuo Portugalijos iki Rusijos, keliavome per Lenkiją ir Ukrainą. Kai kurie atvyko iš dar toliau, iš kitų žemynų: turime svečių iš Pietų Korėjos ir Honkongo.
Matydami, koks nestabilus šių dienų pasaulis, mes turime susirinkti, visi drauge, kaip broliai, nes broliškumas nepaiso sienų. Latvija, viena iš Baltijos šalių, svetingai priima jaunus žmones iš visos Europos; tai yra mums jėgų teikiančios vilties ženklas.
Norėčiau tarti nuoširdų ačiū jums, Latvijos žmonės. Žinoma, sakau tai mūsų visų vardu.
Mieli bičiuliai latviai, kaip ir kitos Baltijos valstybės, jūs esate maža šalis. Atvykdami pas jus kaip piligrimai, mes norime parodyti, kad Europos tautų balsų tarpe jūsų balsas yra svarbus. Taip šiltai mus sutikdami, jūs užtikrinate, kad jūsų tautos balsas bus girdimas visame žemyne.
Praeityje jūsų tauta daug kentėjo, bet nenustojo mylėti. Su jumis esantys vyresni žmonės gali tai paliudyti. Jūsų istorija, kuri dažnai būdavo sudėtinga, padėjo jums pasirengti, kad taptumėte susitaikinimo šalimi, įvairias Europos dalis jungiančiu tiltu. Esame dėkingi, kad taip drąsiai atsiliepėte į šį kvietimą.
Kartu atverti vilties kelius, tai - šįvakar prasidedančio mūsų susitikimo tema. Parsivežiau ją iš Benino, iš Afrikos, kur rugsėjo mėnesį vyko šio žemyno jaunimo susitikimas, draugėn sukvietęs 7500 jaunų žmonių iš įvairių šalių. Tuomet patyrėme, kad viltis atsiranda tada, kai susirenkame drauge.
Kodėl Afrikoje? Ir kodėl mūsų maža Taizé bendruomenė pasiryžo rengti Pasitikėjimo piligrimystę Žemėje, kurios susitikimai vyko ir kituose žemynuose?
Viena priežasčių – globalizacija, šalių ir žemynų tarpusavio ryšiai. O mes norėtume padidinti brolystės globalizaciją. Bet tai – ne svarbiausia priežastis.
Dar viena priežastis – noras geriau įsiklausyti ir išgirsti įvairiuose pasaulio regionuose gyvenančių jaunų žmonių balsą, taip pat padėti jiems išlaikyti pasitikėjimą savimi, tikėjimą savo valstybe ir savo šalies ateitimi.
Tačiau svarbiausia priežastis yra tikėjimas, kad Kristus atėjo pas visus žmones. Kristus nori, kad kiekvienas žmogus patirtų gyvenimo pilnatvę. Jis suvienijo mus, esame visų žmonių šeima.
Pasitikėjimo piligrimystės Žemėje etapas Afrikoje paskatino mane pasidalinti štai kuo: nuostabus yra šio žemyno jaunų žmonių gyvybingumas, gebėjimas išsaugoti pasitikėjimą net tada, kai perspektyvos niūrios.
Taip pat norėčiau perduoti šių jaunų žmonių raginimą europiečiams: jie mūsų prašo, kad politiniuose ir ekonominiuose santykiuose vadovautumės teisingumu.
Afrikoje yra gyvas tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu. Mes, kurie šiomis dienomis esame susirinkę Rygoje, taip pat norime eiti prie tikėjimo šaltinių. Jums pateikėme keturis pasiūlymus 2017-tiesiems. Rytoj dalinsitės mintimis apie pirmąjį: „Turėkite tvirtą viltį, viltis yra kūrėja.“
Norime sustiprinti mūsų viltį, kad ji netaptų naiviu optimizmu, todėl išdrįskime tikėti Šventosios Dvasios galia. Pasitikėkime Šventąja Dvasia; net ir nematoma, ji yra mūsų širdyse ir pasaulyje.