Prancūzijoje atsinaujinus Covid-19 pandemijai, valdžia nusprendė nuo spalio 30 d. įvesti karantiną visoje Prancūzijos teritorijoje.
To pasekoje Taizé bus uždaryta lankytojams bent jau iki gruodžio 1 d.
Trečiadienio vakarą brolis Alois kalbėjosi su jaunais prancūzais, šiuo metu esančiais Taizé kaimelyje. Pabaigoje jis pridūrė: „Paskutinis svarbus žodis: kol buvome čia susirinkę maldai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė naujas priemones blogėjančios sveikatos būklės akivaizdoje. Rimčiausia priemonė, kuri mus tiesiogiai paveiks - nuo poryt Prancūzijoje įvedamas karantinas (…)
Savo ruožtu ketiname kuo greičiau atnaujinti vakaro pamaldų vaizdo transliaciją iš Taizé, kaip tai darome kiekvieną šeštadienio vakarą ir darėme per visą pavasario karantiną.“
Dienos skaitinys
treč, spalio 27 d.
Jėzus sako: Kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.
čia Taizé labai atidžiai sekame naujienas iš jūsų mylimos šalies. Šiuo metu jaučiamės labai artimi su jumis. Paminėjome jūsų šalį bendruomeninėje užtarimo maldoje. Kartu su broliais meldžiuosi už jus šiais žodžiais:
Prisikėlęs Kristau, tu žinai mūsų rūpesčius ir sunkumus. Tu nenuilstamai mums sakai: „nieko nebijokite, aš esu čia tarp jūsų“. Patikime tau Baltarusijos žmones, o ypač tuos, kurie kovoja už teisingumą ir laisvę. Būk su patiriančiais smurtą. Tu esi mūsų ramybė.
Šią savaitę Taizé mini dvigubą jubiliejų: 80 metų nuo brolio Roger atvykimo į Taizé (1940 m. rugpjūčio 20 d.) ir 15-tąsias jo mirties metines (2005 m. rugpjūčio 16 d.).
Brolio Alois kalba
Rugpjūčio 20 d. mums primena pradžią to, kas kelerius metus brendo brolio Roger širdyje. Viskas vystėsi laipsniškai per paieškas, bandymus, klaidžiojimą, dvejones ir abejones, iki lemiamo pirmųjų brolių gyvenimo įvykio - amžinųjų įžadų per 1949 m. Velykas. Šis brolio Roger dinamiškumas vėliau pasireiškė per visą jo gyvenimą, visų pirma rašant Regulą, vėliau Taizé šaltinius.
Verta apmąstyti šį brolio Roger elgesio būdą ir leistis būti jo įkvėptais. Palikęs savo šalį ir atvykęs į Taizé, jis neturėjo iš anksto sudaryto konkretaus plano. Jis nežinojo ko Dievas iš jo tikisi ateityje. Jis tik žinojo, kad turi pradėti ir jis buvo pasirengęs žengti pirmąjį žingsnį. Žengdami pirmą žingsnį, mes atrandame antrą, o po to po truputį kitus žingsnius. Būtent tokio požiūrio jis siekė visą savo gyvenimą ir būtent tai mums simbolizuoja rugpjūčio 20 diena.
Rugpjūčio 20 d. malda
Kaip ir kiekvieną dieną, brolio Alois malda skelbiama čia.
Gyvasis Dieve, šią dieną mes garbiname tave už pašaukimą, kurį davei mūsų broliui Roger. Prieš aštuoniasdešimt metų jis atvyko į Taizé norėdamas įvesti dvasinį gyvenimą regione, kuriame moterys ir vyrai buvo nukentėję nuo vienos iš didžiausių nesantaikų pasaulyje. Sekant jo pėdomis, tu mus kvieti būti bendrystės liudininkais, idant krikščionys susivienytų ir padėtų tavo ramybei spindėti žmonijoje.
Keletas proginių straipsnių
Prancūzų k.
Brolio Alois interviu Prancūzijos katalikų bažnyčios tinklalapiui.
Atsižvelgus į Prancūzijos valdžios institucijų planą palaipsniui lengvinti karantino sąlygas, nuo gegužės 11 d. Taizé vėl dirba brolių dirbinių ekspozicijų salė („L’Exposition“).
Dabartinis salės darbo laikas:
pirmadienį-šeštadienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 14.30 val. iki 19.00 val.
sekmadienį nuo 11.15 val. iki 12.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 18.00 val.
Visų prašome laikytis apsisaugojimo priemonių ir saugaus atstumo, ateikite su kauke.
Salėje už savikainą taip pat bus parduodamos kelios prekės (gaivieji gėrimai, traškučiai, užkandžiai, ...), kurios buvo skirtos jaunimui, turėjusiam atvykti, bet neatvykusiam per Velykas ir kurių galiojimo terminas baigiasi šios vasaros pabaigoje.
Taizé broliai pragyvena tik iš savo darbo: knygų, vaizdo ir garso įrašų, keramikos ir emaliuoto žalvario dirbinių, ikonų ir kitų daiktų. Jų darbai yra eksponuojami ir parduodami tiek Taizé kaimelyje, tiek ir internetinėje parduotuvėje.
Meilės Dieve, pažvelk į savo šeimą. Padėk žmonijai, patiriančiai tiek daug kančių. Paguosk verkiančius, palaikyk drąsiai priimančius solidarumo iššūkį. Kristaus prisikėlimu tu atveri mums dar nežinomą horizontą, kuriame pasirodo nauja šviesa. Todėl, kaip Velykų rytą, galime vėl atrasti viltį ir pasakyti savo gyvenimu: „Kristus prisikėlė!“ – „Taip, jis tikrai prisikėlė!“
Virtualus choras gieda „In resurrectione tua“
Vaizdo įrašas „YouTube“ platformoje ir Taizé „Facebook“ puslapyje: 50 jaunų choristų ir muzikantų iš viso pasaulio, būdami namuose, gieda giesmę „In resurrectione tua“.
Pastarosiomis savaitėmis yra pertvarkomos Susitaikinimo bažnyčios choro (vieta už altoriaus) dekoracijos. Kadangi rytinei bažnyčios sienai reikalinga šiluminė izoliacija, buvo nuspręsta pasinaudoti galimybe persvarstyti choro dizainą. Daugiau nei keturiasdešimt metų altoriaus fone buvo kamininės plytos-blokeliai su žvakėmis, o oranžinės burės – dvidešimt metų.
Nuo šiol chorą puošia ant drobės nutapyti natūralių pigmentų kvadratėliai (20 x 20 cm). Daugiau kaip trisdešimties spalvų spektras primena didelę įvairovę tų, kurie čia renkasi melstis tris kartus per dieną. Tai taip pat atspindi visos kūrinijos įvairovę. Žvakės buvo pakeltos aukščiau, taip, kad būtų geriau matomos iš tolimiausių bažnyčios vietų.
Iš augalų, šiuo metu bažnyčioje turime apelsinmedžius, kurie gali išgyventi silpnai apšviestoje aplinkoje ir skindapus (epipremnum aureum), kambarinius augalus, kurių gimtinė yra Saliamono salos.
Jei choro dekoracijos atrodo šiek tiek neišbaigtos, tai tik dėl to, kad darbai dar nebaigti! Vidaus šiluminės izoliacijos darbai turėtų būti atliekami nuo Velykų iki Sekminių, po to bus kalkėmis perdažomas choras. Tikimės, kad vasarą viskas atrodys šiek tiek tvarkingiau.
2018 m. vasaris
Naujienos apie Taizé priimtus migrantus
Nuo 2015-ųjų metų Europa išgyvena iki šiol neregėtą migracinę krizę. Susidūrusi su šiuo iššūkiu ir įkvėpta daugelio kaimynų dosnumo bendruomenė ir toliau atveria savo duris migrantams.
Priėmimo ir konsultavimo centrai
2015-aisiais metais, iš Kalė atvykstančių migrantų priėmimui, Taizé buvo įkurtas taip vadinamas PKC (priėmimo ir konsultavimo centras). Šis centras buvo pajėgus priimti trylika jaunų vyrų nuo 19 iki 40 metų, musulmonų iš Sudano ir Afganistano. Devyni iš jų, jau turintys pabėgėlio statusą, dirba arba mokosi Taizé regione. Vienas iš jų, našlys, Sudane paliko savo trylikametį sūnų. Praėjusių metų vizito šioje šalyje proga brolis Alois parvežė vaiką tėvui. Berniukas dabar eina į mokyklą, o jo tėvas dirba vienoje iš regiono liejyklų.
2016 metų lapkritį bendruomenė įkūrė PKCN (priėmimo ir konsultavimo centrą nepilnamečiams) ir jame laikinai priėmė aštuoniolika iš Kalė į Angliją norėjusių patekti nepilnamečių. Septyni jaunuoliai nusprendė pasilikti Taizé kol vyks jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūra. Vienas iš jų dabar yra netoli Taizé esančiame edukacijos centre, o keturi vis dar gyvena kaimelyje, ieškodami būdų nuolatiniam įsikūrimui regione.
Šeimos
Pastaraisiais metais bendruomenė taip pat priėmė keturias pabėgėlių šeimas iš Irako ir Sirijos. Po keleto mėnesių praleistų Taizé, leidusių joms įgyti savarankiškumo, pradėjusios gerai integruotis Prancūzijoje, dvi iš šių šeimų apsigyveno kitur, išlaikydamos su bendruomene šeimyniškus santykius.
Globos belaukiant
Praėjusį rugsėjį bendruomenė priėmė tris jaunus migrantus iš Pietų Sudano ir Sudano, kurių amžius nuo 20 iki 28 metų. Šie jauni žmonės dar nežino ar galės pateikti prieglobsčio prašymą Prancūzijoje atsižvelgiant į Dublino reglamento reikalavimus. Tuo tarpu, kol neturi leidimo dirbti, jie mokosi prancūzų kalbos, savanoriauja ir dalyvauja diskusijose, kuriose dalinasi savo migracijos kelyje patirtais sunkumais ir jų priežastimis.
Remiančios šeimos
Kiekvieną jauną Taizé kaimelyje priimtą imigrantą globoja viena iš regione gyvenančių šeimų. Dėka reguliarių apsilankymų pas juos remiančias šeimas, šie jaunuoliai lengviau integruojasi Prancūzijos kultūroje ir tokiu būdu gauna neįkainojamą palaikymą. Neseniai vienas iš jaunų pabėgėlių pasakė: „Françoise manimi rūpinasi labiau, nei motina rūpintųsi savo sūnumi.“
Prancūzų kalbos kursai
Kai tik bendruomenė po savo stogu priėmė iš Kalė atvykusius jaunuolius, iš karto atsiskleidė nepaprastas regiono gyventojų dosnumas. Šiuo metu Taizé kaimelio merijoje keturis kartus per savaitę vyksta prancūzų kalbos pamokos. Jas pasikeisdami veda dešimt savanorių. Christine, prancūzų kaip užsienio kalbos (FLE) mokytoja, rašo: „Su didele nuostaba ir malonumu pastebiu prieglobsčio prašytojų motyvaciją ir užsidegimą siekiant išmokti prancūzų kalbą, nepaisant visų kitų rūpesčių, su kuriais jie susiduria.“ Prie trijų šiuo metu kursuose dalyvaujančių migrantų prisijungė regione gyvenanti dešimties užsieniečių grupelė iš skirtingų šalių.
Pasidalinimas patirtimi
Taizé kaimelyje priimti migrantai buvo pakviesti pravesti migracijos apmąstymų dieną Bretanės regiono Châteaubriant miesto šv. Juozapo mokykloje. Trys iš jų nuvyko ten 2017 m. lapkritį. Moksleivius labai nustebino šių jaunų žmonių, įveikusių Sacharą, Libijos pragarą ir pagaliau Viduržemio jūrą, pasakojimai. Migrantai liko sužavėti mokinių susidomėjimu, įsiklausymu ir požiūrio rimtumu.
Taizé kaimelyje migrantai kartais dalyvauja jauniesiems piligrimams siūlomuose teminiuose susitikimuose, kuriuose turi galimybę papasakoti savo istorijas ir tai kas juos veda į priekį.
Europos Parlamente
2018 m. sausį jaunų migrantų grupė apsilankė Europos Parlamente. Susitikimų su už migraciją atsakingu Europos Sąjungos komisaru, Europos Parlamento nariais iš skirtingų partijų ir šalių bei su Prancūzijos pabėgėlių ir asmenų be pilietybės biuro (OFPRA) generaliniu direktoriumi metu, migrantai turėjo galimybę pasidalinti priėmimo Europoje patirtimi ir jų turimu atitinkamu statusu: pabėgėlio, prieglobsčio prašytojo, „Dublino“ procedūrose įstrigusio migranto, beglobio nepilnamečio, kurio amžius nebuvo oficialiai patvirtintas...
Vienas iš Europos Parlamento narių atsiuntė Claudio Cutarelli filmuotą šio vizito medžiagą, susijusią su Dublino susitarimų problematika:
Norėdami pamatyti ilgesnį šio susitikimo vaizdo įrašą, spustelėkite čia.
Savanorystė
Taizé kaimelyje priimti migrantai mėgsta padėti ir jaustis reikalingi pasitarnaudami kitiems. Jie atgauna savo orumą, duodami kažką iš savęs.
Edith, Kliuni Caritas ekipos iždininkė, rašo: „Trys jauni migrantai savanoriauja ir atvyksta padėti mūsų kasdienėje veikloje. Jau dalyvavo keliuose renginiuose, vykdė tarnystę prie stendo, organizavo kasmetinę iškilmingą vakarienę, per kurią buvo visų pasveikinti už gerą darbą.“
Migrantams taip pat patinka savanoriauti su jaunaisiais į Taizé atvykstančiais piligrimais. Jaunas portugalas Gonçalo, neseniai parašė: „Darbas su trimis jaunais migrantais buvo išskirtinė patirtis. Jie puikiai integravosi į mūsų ekipą ir mes kalbėjomės apie kai kuriuos mūsų ir jų kultūros aspektus. Jie mums papasakojo apie savo patirtį ir taikos paieškas.“
Praėjusią vasarą daugelis jaunų žmonių atsiliepė į kvietimą siekti solidarumo su migrantais ir į Taizé atvežė savo dovanas. Savanorė Orsi kartu su trimis jaunais migrantais lapkričio mėnesį nuvyko į Kalė vietos Caritui padovanoti miegmaišius, dušo želę, šampūną, dantų pastą ir šepetėlius. Jie dvi dienas svečiavosi Marijos Skobtsovos namuose, kurių durys visada atviros labiausiai pažeidžiamiems pabėgėliams. Orsi rašo: „Mūsų trys Taizé draugai pamatė tą patį vargą, kurį teko jiems išgyventi kertant daugelį šalių, dykumą, Viduržemio jūrą, jie puikiai suprato ką patiria jaunimas Kalė.“
Prakartėlė
Kaip jau tapo tradicija, prakartėlė buvo įrengta Susitaikinimo bažnyčios išorėje, palei kelią.
Pirmojo advento sekmadienio išvakarėse, broliai su visais pamaldų dalyviais giedodami nuėjo prie prakartėlės, kuri vystysis per ateinančias savaites iki Šv. Kalėdų.
At #Taizé the #crib has just been installed, as is now the tradition, outside the Church of the Reconciliation, by the side of the road. pic.twitter.com/Cz7YsRjXOp
Keletą mėnesių Taizé bendruomenė glaudžiai bendradarbiavo su Prancūzijos valdžios institucijomis ir asociacija „Relief & Reconciliation for Syria“ (Pagalba ir taika Sirijai) siekdama priimti šeimą iš Sirijos. Balandžio 27 d. šeima su keturiais vaikais pagaliau atvyko į Taizé.
Juos pasitiko broliai ir savanoriai, o taip pat dvi Taizé jau gyvenančios arabiškai kalbančios šeimos - viena egiptiečio ir irakietės, o kita irakiečių šeima. Rytų krikščionys sveikinantys musulmonų šeimą - gražus vilties ženklas tragedijos, kuri šiandien išgyvenama Artimuosiuose Rytuose.
Nuotraukos autorė: Orsi Hardi. Nuotraukoje du vaikai, kurie į Taizé atvyko jau pernai.
2016 m. kovas
Nacionalinės pabėgėlių apsaugos tarnybos vadovo vizitas Taizé
Penktadienį – Kovo 11 d., Prancūzijos nacionalinės pabėgėlių apsaugos tarnybos (OFPRA) vadovas M. Pascal Brice kartu su šios tarnybos teisinių reikalų skyriaus vadove Marie Salord atvyko aplankyti Taizé priimtų pabėgėlių ir vietoje susipažinti su solidarumo banga kilusia regione iš pabėgėlių priėmimo.
Bravo et merci à la Communauté et aux habitants de @taize_fr pour l'accueil de réfugiés et de demandeurs d'#asile en CAO venus de #Calais.
Broliams pasiryžus priimti keletą pabėgėlių, vienuolika jaunų žmonių iš Sudano ir Afganistano apsigyveno Taizé. Šie jauni vyrai, visi musulmonai, gyvena viename iš kaimelio namų, visai šalia brolių namo ir jaunų piligrimų atvykstančių į Taizé apgyvendinimo vietos.
Jie turėjo galimybę trumpai save pristatyti svečiams ir paaiškinti priežastis dėl kurių paliko savo šalį ir šeimas, nupasakoti kelionę, kuri juos atvedė į Taizé. Daugelis iš jų neteko šeimų per konfliktą Darfūre (Vakarų Sudano regionas), dalis jų artimųjų vis dar tebėra pabėgėlių stovyklose.
Sudaniečiai, prieš ryždamiesi kirsti Viduržemio jūrą, nuo kelių savaičių iki mėnesių praleido Libijoje. Jų tikslas nebuvo atvykimas į Europą, bet paprasčiausias radimas saugios vietos gyventi taikoje. Atvykus į Kalė jiems buvo pasiūlyta galimybė apsigyventi mažame Taizé kaimelyje. M. Pascal Brice padėkojo jauniesiems migrantams už parodytą pasitikėjimą priimant šį pasiūlymą ir už patikėjimą Prancūzijai rūpintis jų prieglobsčio suteikimo prašymais.
Po šio susitikimo, OFPRA delegacija aplankė dvi krikščionių pabėgėlių iš Irako šeimas. Viena iš šeimų – irakietės ir egiptiečio pora su maža 7 metų dukrele, gyvena Taizé nuo 2010 metų. Kita šeima – pora su dviem 3 ir 6 metų berniukais, į Prancūziją atvyko praėjusių metų birželį, tiesiai iš Erbilio (Irako Kurdistanas) bendruomenės kvietimu.
Vietiniai gyventojai su entuziazmu priima pabėgėlius: mokyti prancūzų kalbos ir padėti vaikams ruošti namų darbus reguliariai atvyksta savanoriai. Gydytojai vis dar neturintiems teisės į valstybinę sveikatos apsaugą suteikia nemokamą gydymą, o kaimynai pakviečia drauge pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais... Tam, kad pasidalinti iš šio kontakto kylančiais džiaugsmais ir rūpesčiais, buvo suorganizuotas svečių iš Paryžiaus susitikimas su savanoriais.
Daugelis savanorių išreiškė padėką pabėgėliams ir kalbėjo apie tai ką jie asmeniškai gavo iš jų buvimo. Jie taip pat atkreipė dėmesį nesuprantamas biurokratines kliūtis. Atvira ir nuoširdi diskusija leido suvokti situacijos sudėtingumą bei susipažinti su vyriausybės vykdomais tyrimais, kuriais siekiama pagerinti visos sistemos veikimą. Dėmesys žmogui ir pagarba žmogiškajam orumui yra pamatiniai dalykai tinkamam pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimui.
Apsilankymas užbaigtas prie bendro stalo vaišinantis sudanietišku patiekalu, kurį su meile paruošė jaunieji pabėgėliai.
Brolis Aloisas neseniai paskelbė straipsnį pabėgėlių Europoje tema. Jis buvo publikuotas viso žemyno žiniasklaidos priemonėse, įskaitant interneto dienraštį Bernardinai.lt.
