Iš ugniavietės paėmusios Velykų liepsną kaimelio moterys ir seserys iš įvairių Taizé bendruomenių vedė procesiją į Susitaikinimo bažnyčią. Aštuntą valandą ryto jos tris kartus pasibeldė į bažnyčios duris ir įnešė prisikėlimo šviesą į vidų, giedodamos „Mshiha qam“ („Mesijas gyvas“) ir pašnibždomis pranešdamos „Jis gyvas“.

Uždegant Velykų žvakę buvo giedama „Lumen Christi“ („Kristaus šviesa“), į kurią visi atsiliepė „Deo gratias“ („Dėkojame Dievui“) ir šviesa pasklido po visą bažnyčią. Ir ne tik šviesa, bet ir džiaugsmas, kuris kyla mūsų širdyse, kai giedame Prisikėlimą.

Šventimo pabaigoje 20-čia skirtingų kalbų mūsų lūpos ir širdys paskelbė:

 Kristus prisikėlė!
 Jis tikrai prisikėlė!

Prisikėlęs Kristau, kaip Jonas, Petras ir Marija Magdalietė Velykų rytą, mes tavęs ieškome visur, bet tu eini pirma mūsų. Net jei nepastebime tavo buvimo, leisk mums patikėti tuščio kapo ženklu. Ateis diena, kai suprasime, kad tu buvai ten ir siuntei mus skelbti gerąją naujieną apie tavo meilę visai kūrinijai.

 [1]

Nuotrauka: Jean-Pierre Nguyen

Susitikimo metu brolis Matthew padėkojo popiežiui Pranciškui už jo, kaip Romos vyskupo, tarnystę ir išsakė gilų dėkingumą daugeliui krikščionių iš skirtingų bažnyčių už Dievo tautos susibūrimą „Kartu“ praėjusių metų rugsėjo 30 dieną bei už popiežiaus kartu su dar dvidešimt kitų Bažnyčių vadovų suteiktą palaiminimą.

Tuo pačiu buvo prisimintas 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje Liublianoje įvykęs ir 2024 m. gruodžio pabaigoje Taline, Estijoje, įvykisnatis Europos susitikimai, taip pat brolio Matthew kvietimas tapti „taikos piligrimais“ šiuo didžiulių kančių daugelyje pasaulio vietų metu.

 [2]

□ Prieš atvykdamas į Romą, brolis Matthew su kitais dviem bendruomenės broliais dalyvavo Asyžiuje vykusioje ekumeninėje konferencijoje „Kūrybos šventė ir kūrybos paslaptis“, kurios metu pasakė kalbą „Ekumeninis Kairos: derlinga dirva Kūrybos šventei“.

□ Praėjusį trečiadienį brolis Matthew su bendruomene Taizé kaimelyje priėmė Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupus, kurie vyko į ekumeninę pažintinę kelionę į Ženevą.

□ Atsiliepdami į iniciatyvą tapti „taikos piligrimais“, jaunimas, šventojo Andriejaus seserys ir Taizé broliai kovo 7 d. pėsčiomis nuėjo 34 kilometrus ir tuo būdu simboliškai pažymėjo atstumą, skiriantį Gazos ir Rafah miestus. Žygeiviai keturiose maršruto vietose sustojo ir meldėsi už tuos, kurie kenčia nuo karo įvairiose pasaulio vietose.

• · Viešnagės Romoje metu brolis Matthew priims žurnalistus neformaliems pusryčiams. Norintys dalyvauti rašykite secretariat taize.fr.

• · Jei norite gauti keturis kartus per metus žurnalistams ir žiniasklaidai siunčiamus spaudos pranešimus, prašome registruotis media taize.fr.

Pasiūlymas pamaldų eigai

Giesmė

Laudate omnes gentes arba Славіте всі народи (Slavite vsi narody)

Brolio Alois malda

Jėzau Kristau, būdami tyloje prieš Tave, mes leidžiame sukilti šiai karštai maldai: sustabdyk ginklų ugnį Ukrainos žemėje! Priimk su meile tuos, kurie miršta nuo smurto ir karo, paguosk gedinčias šeimas, būk su tais, kurie kenčia iš sielvarto arba turi išvykti. Palaikyk tuos, kurie nori taikos ir kurie Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur imasi iniciatyvos sustabdyti karą. Vis dėlto, susidūrę su nesuvokiama kančia, tikime, kad Tavo meilės ir taikos žodžiai niekada nesibaigs. Tu atidavei savo gyvenimą ant kryžiaus ir atvėrei mums ateitį, net anapus mirties. Mūsų kelyje į Velykas Tavo prisikėlimo šviesa ves mus net tamsoje, primindama, kad blogis niekada netars paskutinio žodžio. Ir mes prašome tavęs: duok taiką mūsų laikams. Tu esi mūsų viltis.

Psalmė

Po kiekvieno stulpelio galite giedoti Bonum est confidere.

Dieve, kaip ilgai tas priešas tyčiosis,
nejau amžinai jie dergs tavo vardą?
Kodėl neištiesi mums rankos – savo dešinės?

Betgi, Dieve, mano karaliau iš seno;
tu laimėjai mums daug pergalių mūsų krašte.
Tau paliepus, ėmė trykšti šaltiniai ir srautai;
išdžiovinai neišsenkančias upes.

Tu sukūrei dieną ir naktį;
tu padėjai į vietą mėnulį ir saulę.
Tu nustatei visas žemės ribas;
padarei vasarą ir žiemą.

Neatiduok savo balandžio laukiniams žvėrims;
savo nuskriaustųjų neužmiršk amžinai.
Žvilgterk į savo Sandorą!
Pilni smurto lindynių mūsų krašto užkampiai.

Tenesitraukia šalin nusivylę nuskriaustieji;
tešlovina tavo vardą vargšai ir beturčiai.
Pakilk, Dieve, gink savo bylą;
atsimink, kaip nedori žmonės šaiposi iš tavęs visą dieną.

Skaitinys

Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo.

Giesmė
Dona nobis pacem

Tyla

Maldavimai

Po kiekvieno maldavimo galite giedoti Kyrie 10.

1. Už visus gyvenančius Ukrainoje. Už karo aukas ir jų gedinčius artimuosius, už sužeistuosius.
2. Už šeimas, jaunimą, vaikus ir pagyvenusius asmenis, išgyvenančius bombardavimus.
3. Už tuos, kuriems teko palikti savo gyvenamąsias vietas, už tremtinius, pabėgėlius, perkeltuosius ir visus, kurie juos priima.
4. Už pačius pažeidžiamiausius žmones, kurie neturi kur dėtis ir bejėgiškai kenčia karo padarinius.
5. Už tautų vadovus ir visus, kurie gali daryti įtaką įvykių eigai, kad ginklų ugnis kuo greičiau nutrūktų.
6. Už bažnyčių vadovus, kad jie žinotų, kaip padėti tiems, kuriuos palietė šis baisus išbandymas.
7. Už taikdarius, už visus tuos, kurie Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur siekia dialogo ir teisingumo.

Tėve mūsų

Palaiminimo malda

Tu mus laimini, Jėzau Kristau, tu esi mūsų ramybė ir mūsų viltis.

Giesmės

Exaudi orationem meam | Frieden, Frieden | Jésus le Christ | Veni sancte Spiritus

„Ukrainoje blogis netars paskutinio žodžio“

Šiais metais gavėnia prasideda tuo metu, kai karas smogė Europos žemynui. Šių dienų tragedija panardina mus į blogio paslaptį. Pats Jėzus tai patyrė galutinai, kai savo noru sutiko prarasti gyvybę ant kryžiaus: jis pasiekė savo kančios pabaigą. Kelyje, vedančiame į Velykas, mus palaiko ši viltis: anapus kryžiaus, per Kristaus prisikėlimą, Dievas atvėrė gyvenimo kelią visai žmonijai.

Kaip gali būti, kad ginklų šūviai ir bombos drasko žmones, kurie daugeliu atžvilgių yra tokie artimi? Tiek daug šeimų turi giminaičių abiejose sienos pusėse... Per 2015 m. piligriminę kelionę į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą su nedidele grupele jaunuolių iš įvairių šalių aš tai patyriau, kai Kijevo ligoninėje aplankiau kovoje sužeistus Ukrainos karius. Kartu su mumis buvo jauna moteris iš Rusijos. Prieš kelias dienas, prasidėjus karui, ši jauna rusė, prisimindama tą vizitą, pasidalijo tokia istorija: „Kai patekau į ligoninę, mane paralyžiavo baimė ir gėda. Iš pradžių man buvo sunku ką nors pasakyti. Tada pradėjau kalbėti apie tai, kaip vaikystėje kiekvieną vasarą lankydavau senelį Ukrainoje, kad Ukrainoje gimė pusbrolis. Tada Ukrainos kariai pradėjo keistis, vienas iš jų staiga pasakė, kad jo žmona rusė, kitas, kad jo tėvai gyvena Rusijoje... Ir tapo aišku, kad iš tikrųjų mes buvome labai artimi, kad esame kaip broliai ir seserys.

Melskimės, kad šių tarpusavio ryšių ir bendrystės sėklų neišplėštų karo beprotybė, bet ilgainiui jos pasirodytų stipresnės už beprasmį smurtą. Turbūt dar per anksti reikšti tokį norą, nes kasdien daugėja aukų ir sužeistųjų. Tačiau išsaugokime giliai įsišaknijusią viltį, kad blogis netars paskutinio žodžio.

Popiežius Pranciškus Pelenų trečiadienį paragino pasninkauti ir melstis. Daugelyje pasaulio vietų tikintieji susirenka ir meldžiasi už taiką. Prieš kelias dienas gavome žinią iš stačiatikių kunigo Rusijoje: ir jo parapijoje žmonės meldžiasi už taiką.

Taigi, norėdami solidariai išgyventi šį gavėnios laikotarpį su tais, kurie kenčia dėl karo Ukrainoje, melskimės už aukas ir jų gedinčias šeimas, už sužeistuosius, už tuos, kuriems teko bėgti, už tuos, kurie norėtų tai padaryti, bet negali, ir visus, kurie nusprendė likti ten, kur gyvena. Pagalvokime apie pažeidžiamiausius žmones, kurie pirmieji pajus ginkluoto konflikto pasekmes, apie kenčiančius vaikus, apie ateities nematančius jaunuolius.

Savo maldoje nepamirškime prašyti Šventosios Dvasios įkvėpti tautų vadovus ir visus galinčius daryti įtaką įvykių eigai, kad ginklų ugnis kuo greičiau nutrūktų. Melskimės, kad karas nepagilintų susiskaldymo Bažnyčiose ir šeimose, o Bažnyčios vadovai lydėtų visus tuos, kuriuos palietė šis baisus išbandymas. Ir kadangi Dievo akyse svarbi kiekviena žmogaus gyvybė, pagalvokime apie visų įsitraukusių šalių kovotojus, taip pat apie jų šeimas, pavyzdžiui, tas močiutes, kurios mato savo anūkus išeinančius į frontą, į karą, kurio jie nepasirinko ir nenorėjo. Galbūt vieną dieną jie išeis į gatves protestuoti...

Kadangi gavėnia prasideda tokioje tamsioje atmosferoje, esame pašaukti šias keturiasdešimt dienų gyventi bendrystėje su tais, kurie ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje kovoja su smurtu. Ant kryžiaus Kristus ištiesė rankas, kad apglėbtų visą žmoniją, tą žmoniją, kuri pernelyg dažnai suskilusi ir vis dėlto amžinai susijungusi Dievo širdyje.