• >
  • Prie tikėjimo šaltinio >
  • Meditacijos ir apmąstymai >
  • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją >
  • Mylėti priešus
  lietuvių
  • Bendruomenė
  • Prie tikėjimo šaltinio
  • Atvykti į Taizé
  • Visame pasaulyje


 
  • Malda
    • Tiesioginė Taizé pamaldų transliacija
    • 2017 Velykos: Brolio Alois malda
    • Kasdieniniai šv. Rašto skaitiniai
    • Pamaldos kiekvienai dienai
    • Jaunimas ir malda Taizé
    • Tylos vertė
    • Kaip paruošti pamaldas?
      • Kaip paruošti bendras pamaldas?
      • Paruošti svetingą pamaldų vietą
      • Ikonos maldoje
  • Giesmės
    • Melstis giedant
    • Išmokti giesmių
  • Meditacijos ir apmąstymai
    • Gavėnia 2020: Brolio Alois kreipimasis
    • „Labai paprasta tikrovė“
    • Biblijos apmąstymai
    • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją
      • Krikštas
      • Vaikai: Ką reiškia „priimti Dievo karalystę kaip vaikui“?
      • Kalėdų slėpinys
      • Bažnyčia ir valstybė: Koks, pagal Bibliją, turi būti tikinčiojo požiūris į supančią visuomenę?
      • Įsakymai
      • Kosmosas: Kokia žmogaus vieta visatoje?
      • Kryžius
      • Mirtis: Kodėl galime sakyti, kad Jėzus numirė „už mus“?
      • Dialogas: Religijos ir Evangelija
      • Eucharistija
      • Eucharistija antrojo amžiaus krikščionio akimis
      • Evangelizavimas: Ką reiškia „evangelizuoti“?
      • Tikėjimas
      • Tikėjimas: Kaip Naujasis Testamentas kalba apie tikėjimą?
      • Tikėjimas: Kuo ypatingas krikščionių tikėjimas?
      • Viešpaties baimė
      • Atleidimas: Du klausimai apie Judą
      • Atleidimas: Atleisti, ar tai reiškia užmiršti?
      • Laisvė: Ar aš vis dar esu laisvas, jeigu atsiliepiu į Kristaus kvietimą?
      • Laisvė: Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?
      • Laimė: Ar turime teisę būti laimingi, kai kiti kenčia?
      • Pragaras: Ar turi krikščionis tikėti, kad yra pragaras?
      • Viltis
      • Teisti: Kodėl Jėzus liepė mokiniams neteisti?
      • Mylėti priešus
      • Gailestingumas
      • Gailestingumas: Jei Dievas gailestingas, kodėl Biblijoje yra grasinimų?
      • Dievo artumas: Jei Dievas gyvena kiekviename žmoguje, tai kam reikalingas tikėjimas?
      • Sutaikinimas: Kokios yra tikrojo skirtingoms konfesijoms priklausančių krikščionių dialogo prielaidos?
      • Sutaikinimas: Kaip suderinti įvairovę ir sutaikinimą?
      • Nuodėmė: Ar turime apgailėti savo nuodėmes?
      • Kančia: Nekaltųjų kančios
      • Skirtumai tarp krikščionių: turtas ar problemų šaltinis?
      • Pasaulis: Ar mes galime pagerinti pasaulį?
    • Kristaus liudytojų portretai
      • Motina Teresė
      • Šv. Jonas Auksaburnis (344-407): stebinantis šiuolaikiškumas
      • Dietricho Bonhoefferio (1906-1945) aktualumas
      • Susitaikinimo kelias: Brolis Roger
      • Jeremijas
      • Dorotėjas Gazietis (VI amžius) – nuolankumas ir bendrystė
    • Brolio Alois savaitiniai apmąstymai
      • Velykos 2020: Kyla nauja šviesa
    • Metų laiškas
      • Brolis Alois 2021: Viltis laiku ir nelaiku
      • Brolis Alois 2020: Visada kelyje, visada įsišakniję
      • Brolis Alois 2019: Nepamirškite svetingumo!
      • Brolis Alois 2018: Neišsenkantis džiaugsmas
      • Brolis Alois 2017: Kartu atverti vilties kelius
      • Brolis Alois 2017: Kvietimas Bažnyčių vadovams 2017-taisiais
      • Brolis Alois 2017: Europos žemyno vienybės link
      • Brolis Alois 2016: Išdrįsti būti gailestingu
      • Taizé 2015
      • Brolis Alois 2012-2015: Siekiant naujojo solidarumo
      • Brolis Alois 2015: Keturi pasiūlymai kaip būti „žemės druska“
      • Brolis Alois 2014: Keturi pasiūlymai kaip „Siekti regimos visų Kristų mylinčių žmonių bendrystės“
      • Brolis Alois 2013: Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius
      • Brolis Alois, 2011: Laiškas iš Čilės
      • Brolis Alois, 2010: Laiškas iš Kinijos
      • Brolis Alois, 2009: Laiškas iš Kenijos
      • Už atvirą ir solidarią Europą
      • Brolis Alois, 2008: Laiškas iš Kočabambos
      • Brolis Alois: Laiškas tiems, kurie nori sekti Kristų
      • Brolis Alois: Kvietimas krikščionims taikytis
      • Brolis Alois, 2007: Laiškas iš Kalkutos
      • 2006-iesiems: Nebaigtas brolio Roger laiškas
      • Brolis Roger, 2005: Taikos sklidina ateitis
    • Siekiant naujojo solidarumo
      • „Siekiant naujojo solidarumo“ : 2012-2015: Trejų metų kelionė
      • Klausantis jaunimo
        • Klausantis Europos jaunimo
        • Siekiant naujojo solidarumo: Klausantis Amerikos jaunimo
 

Mylėti priešus

Kodėl priešų meilė tokia esminė Evangelijoje?

Šeštame Luko evangelijos skyriuje, iškart po Palaiminimų, Jėzus ilgai ragina savo mokinius į neapykantą atsakyti meile (Lk 6, 27-35; plg. Mt 5, 43-48). Tame kontekste šis raginimas rodo, kad Lukui savo priešininkų meilė yra tai, kas apibūdina Kristaus mokinius.

Jėzaus žodžiai nurodo dvi gyvensenas. Pirmoji – „nusidėjėlių“, kitaip sakant, tų, kurie elgiasi neatsižvelgdami į Dievą ir jo Žodį. Jie veikia taip, kaip kiti elgiasi su jais – jų veiksmai iš tiesų yra tik reakcija. Tokie žmonės dalija pasaulį į dvi stovyklas – draugus ir nedraugus – ir yra geri tik tiems, kurie geri jiems. Kitokia gyvensena pirmiausia apibūdina ne žmonių grupę, o veikiau patį Dievą. Savo ruožtu Dievas nereaguoja pagal tai, kaip su juo elgiamasi. Priešingai, Dievas „maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“ (Lk 6, 35).

Taip Jėzus užčiuopia esminę Biblijos Dievo ypatybę. Besiliejančio per kraštus gerumo šaltinis Dievas neleidžia, kad jį sąlygotų kitų nedorumas. Net pamirštas ar atmestas Dievas lieka ištikimas sau: Dievas tegali mylėti. Tai tiesa nuo pat pradžių. Daug amžių prieš Jėzaus Kristaus atėjimą vienas pranašas aiškino, kad, priešingai nei žmonės, Dievas visada pasirengęs atleisti: „Juk mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai“ (Iz 55, 8). Pranašas Ozėjas savo ruožtu girdi, kaip Viešpats jam sako: „Nebausiu tavęs degančiu įniršiu... nes aš esu Dievas, o ne žmogus“. Žodžiu, mūsų Dievas yra gailestingas (Iš 34, 6; Ps 86, 15; 116, 5 ir t. t.); Dievas „elgiasi su mumis ne pagal mūsų nuodėmių dydį nei atmoka mums pagal mūsų kaltes“ (Ps 103, 10).

Nauja Evangelijoje ne tiek tai, kad Dievas yra gerumo Šaltinis, o tai, kad žmonės gali ir turėtų elgtis pagal savo Kūrėjo atvaizdą: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingasis“ (Lk 6, 36). Atėjus jo Sūnui į mūsų pasaulį kaip žmogui, šis dieviškasis gerumo Šaltinis dabar prieinamas mums visiems. Savo ruožtu mes galime tapti „Aukščiausiojo vaikais“ (Lk 6, 35), būtybėmis, kurios geba atsakyti į blogį gerumu, į neapykantą – meile. Gyvendami visuotine užuojauta, atleisdami tiems, kurie mus skaudina, mes liudijame, kad gailestingumo Dievas yra pasaulio širdyje, paženklintoje kitų atmetimo, kur kitokie yra niekinami ar ignoruojami.

Neįmanoma žmonėms, pasikliaujantiems vien savo jėgomis, priešų meilė liudija paties Dievo veikimą mūsų tarpe. To įmanomu nepadarys joks išorinis įsakymas. Taip gyventi galima tik dėl dieviškosios meilės buvimo mūsų širdyse Šventosios Dvasios asmenyje. Ši meilė – tiesioginė Sekminių pasekmė. Ne veltui Stepono, pirmojo krikščionių kankinio, „kupino Šventosios Dvasios“ (Apd 7, 55), istorija pasibaigia šiais žodžiais: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ (Apd 7, 60). Eidamas paties Jėzaus pėdomis (plg. Lk 23, 34), mokinys padaro, kad niūriai prievartos šaliai nušvistų dieviškosios meilės šviesa.

Kodėl apie priešų meilę nekalba šv. Jonas?

Mato ir Luko evangelijose pabrėžiama būtinybė meilės, kuri prašoktų vienoje pusėje esančiųjų ratą ir apimtų priešininkus, o šv. Jono raštuose kalbama tik apie meilę tarp mokinių. Ar reikėtų daryti išvadą, kad Jono akiratis siauresnis?

Jonui, kaip ir kitiems Naujajame Testamente, Jėzaus misija yra universali. Jis yra Dievo Žodis, kuris „apšviečia kiekvieną žmogų ir ta šviesa atėjo į šį pasaulį“ (Jn 1, 9). Jis atėjo atleisti viso pasaulio nuodėmių (1 Jn 2, 2). Jis nieko neatskiria nuo savo meilės: „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu“ (Jn 6, 37). Kaip „pasaulio Išganytojas“ (Jn 4, 42), Jėzus kiekvienam žmogui siūlo gyvojo vandens, kuris apsčiai duoda gyvenimo.

Gyvenimas, kurį duoda Jėzus, yra „amžinas“, t. y. jis yra Dievo Gyvenimas. Tai dalijamasi su Dievu būtis, kurios vardas yra bendrystė. Ši bendrystė pirmiausia yra tikrovė Dieve, gyvenimo srautas tarp Tėvo ir Sūnaus, ir ji žemėje išreiškiama bendryste tarp žmonių, kurie priima Evangeliją (plg. 1 Jn 1, 3). Tie, kurie įžengia į šią bendrystę, toli už savęs palieka netikrą – tariamai savarankišką – būtį; Jono žodžiais tariant, jie gimę iš Dievo (Jn 1, 13; plg. 3, 3-8) ir jau nebe „pasaulio“ (plg. Jn 17, 16).

Šiame kontekste ir reikia suprasti Jono mokymą apie meilę. Jonui meilė – tai šios bendrystės Dieve pavertimas „darbu ir tiesa“ (1 Jn 3, 18). Taigi iš esmės ji abipusė; tas, kuriam ji siūloma, turi ją gauti, kad savo ruožtu ją duotų. Pirmiausia tai tiesa Dieve, paskui mumyse: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje!“ (Jn 15, 10). Mes pasiliekame Dievo meilėje įgyvendindami „naują įsakymą“: „Mylėkite vienas kitą kaip aš jus mylėjau“ (Jn 13, 34; plg. 15, 10.17). Šitaip meilė tarp Kristaus mokinių tampa neabejotinu Dievo buvimo pasaulio širdyje ženklu (plg. Jn 13, 35).

Vadinasi, jei Jonas taip stipriai pabrėžia abipusę mokinių meilę, tai ne todėl, kad apribotų meilę maža grupele tų, kurie mąsto panašiai. Šios meilės tikslas tebėra visuotinis, „kad pasaulis įtikėtų“ (Jn 17, 21.23), kad žmonės atvertų savo širdis Dievo artumui ir įžengtų į dievišką bendrystę. Bet vienintelis nedviprasmiškas ir įtikinamas to artumo ir tos bendrystės ženklas yra meilė, kuri ir duodama, ir priimama, kuri „mumyse tampa tobula“ (Jn 4, 12; plg. 2, 5; 4, 17.18). Ši meilė, anaiptol nebūdama tik jausmas, yra jėga, kuri sutaikina priešingumus ir kuria brolių bei seserų bendruomenę iš pačių įvairiausių vyrų ir moterų; iš šios bendruomenės sklinda traukos jėga, kuri gali keisti žmonių širdis. Šventajam Jonui pasaulį taip myli Dievas (plg. Jn 3, 16). Dievas negali priversti, ir čia yra esminis nesuderinamumas tarp pasaulio, kuris atmeta Dievą, ir jo meilės (plg. 1 Jn 2, 15). Tad Dievas įkurdina pasaulio širdyje bendrystės raugą – brolišką tikinčiųjų meilę – gebantį persmelkti tešlą ir skatinantį ją kilti.

Laiškas iš Taizé: 2003/4

Atnaujinta: 2004 m. lapkričio 11 d.

Dienos skaitinys

treč, kovo 3 d.
Petras rašė: Klusnumu tiesai nuskaidrinę savo sielas neveidmainiškai brolių meilei, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus.
1 Pt 1,22-25
daugiau...

Dienoraščiui

2021 m. gruodžio 28 d. - 2022 m. sausio 1 d. , Italija:
Kitas Europos susitikimas vyks Italijoje, Turine
 Įvykių paieška

Brolių darbas

Brolių darbas

Bendruomenė

  • Aktualijos
  • Patriarcho Baltramiejaus apsilankymas Taizé
  • Pašaukimas ir istorija
  • Brolis Roger, Taizé įkūrėjas
  • Kiti apie Taizé
  • Broliai gyvenantys kitur
  • Brolių darbas
  • Solidarumas
  • Siekiant naujojo solidarumo

Prie tikėjimo šaltinio

  • Malda
  • Giesmės
  • Meditacijos ir apmąstymai

Atvykti į Taizé

  • Asmens apsauga
  • Susitikimai internetu
  • Jaunimo susitikimai
  • Informacija skirta 2021 m.
  • Informacija skirta 2020 m.
  • Kelionė į Taizé
  • Multimedijos

Visame pasaulyje

  • Susitikimas Vilniuje
  • Mažos laikinos bendruomenės
  • Afrika
  • Amerika
  • Azija
  • Europa
  • Artimieji Rytai

Copyright © Ateliers et Presses de Taizé

Apie svetainę

[ Į viršų | Medis | Pradžia]

  • Kontaktai
  • Pamaldų laikas Taizé
  • Autorinės teisės