• >
  • Prie tikėjimo šaltinio >
  • Meditacijos ir apmąstymai >
  • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją >
  • Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?
  lietuvių
  • Bendruomenė
  • Prie tikėjimo šaltinio
  • Atvykti į Taizé
  • Visame pasaulyje


 
  • Malda
    • Tiesioginė Taizé pamaldų transliacija
    • 2017 Velykos: Brolio Alois malda
    • Kasdieniniai šv. Rašto skaitiniai
    • Pamaldos kiekvienai dienai
    • Jaunimas ir malda Taizé
    • Tylos vertė
    • Kaip paruošti pamaldas?
      • Kaip paruošti bendras pamaldas?
      • Paruošti svetingą pamaldų vietą
      • Ikonos maldoje
  • Giesmės
    • Melstis giedant
    • Išmokti giesmių
  • Meditacijos ir apmąstymai
    • Gavėnia 2020: Brolio Alois kreipimasis
    • „Labai paprasta tikrovė“
    • Biblijos apmąstymai
    • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją
      • Krikštas
      • Vaikai: Ką reiškia „priimti Dievo karalystę kaip vaikui“?
      • Kalėdų slėpinys
      • Bažnyčia ir valstybė: Koks, pagal Bibliją, turi būti tikinčiojo požiūris į supančią visuomenę?
      • Įsakymai
      • Kosmosas: Kokia žmogaus vieta visatoje?
      • Kryžius
      • Mirtis: Kodėl galime sakyti, kad Jėzus numirė „už mus“?
      • Dialogas: Religijos ir Evangelija
      • Eucharistija
      • Eucharistija antrojo amžiaus krikščionio akimis
      • Evangelizavimas: Ką reiškia „evangelizuoti“?
      • Tikėjimas
      • Tikėjimas: Kaip Naujasis Testamentas kalba apie tikėjimą?
      • Tikėjimas: Kuo ypatingas krikščionių tikėjimas?
      • Viešpaties baimė
      • Atleidimas: Du klausimai apie Judą
      • Atleidimas: Atleisti, ar tai reiškia užmiršti?
      • Laisvė: Ar aš vis dar esu laisvas, jeigu atsiliepiu į Kristaus kvietimą?
      • Laisvė: Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?
      • Laimė: Ar turime teisę būti laimingi, kai kiti kenčia?
      • Pragaras: Ar turi krikščionis tikėti, kad yra pragaras?
      • Viltis
      • Teisti: Kodėl Jėzus liepė mokiniams neteisti?
      • Mylėti priešus
      • Gailestingumas
      • Gailestingumas: Jei Dievas gailestingas, kodėl Biblijoje yra grasinimų?
      • Dievo artumas: Jei Dievas gyvena kiekviename žmoguje, tai kam reikalingas tikėjimas?
      • Sutaikinimas: Kokios yra tikrojo skirtingoms konfesijoms priklausančių krikščionių dialogo prielaidos?
      • Sutaikinimas: Kaip suderinti įvairovę ir sutaikinimą?
      • Nuodėmė: Ar turime apgailėti savo nuodėmes?
      • Kančia: Nekaltųjų kančios
      • Skirtumai tarp krikščionių: turtas ar problemų šaltinis?
      • Pasaulis: Ar mes galime pagerinti pasaulį?
    • Kristaus liudytojų portretai
      • Motina Teresė
      • Šv. Jonas Auksaburnis (344-407): stebinantis šiuolaikiškumas
      • Dietricho Bonhoefferio (1906-1945) aktualumas
      • Susitaikinimo kelias: Brolis Roger
      • Jeremijas
      • Dorotėjas Gazietis (VI amžius) – nuolankumas ir bendrystė
    • Brolio Alois savaitiniai apmąstymai
      • Velykos 2020: Kyla nauja šviesa
    • Metų laiškas
      • Brolis Alois 2021: Viltis laiku ir nelaiku
      • Brolis Alois 2020: Visada kelyje, visada įsišakniję
      • Brolis Alois 2019: Nepamirškite svetingumo!
      • Brolis Alois 2018: Neišsenkantis džiaugsmas
      • Brolis Alois 2017: Kartu atverti vilties kelius
      • Brolis Alois 2017: Kvietimas Bažnyčių vadovams 2017-taisiais
      • Brolis Alois 2017: Europos žemyno vienybės link
      • Brolis Alois 2016: Išdrįsti būti gailestingu
      • Taizé 2015
      • Brolis Alois 2012-2015: Siekiant naujojo solidarumo
      • Brolis Alois 2015: Keturi pasiūlymai kaip būti „žemės druska“
      • Brolis Alois 2014: Keturi pasiūlymai kaip „Siekti regimos visų Kristų mylinčių žmonių bendrystės“
      • Brolis Alois 2013: Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius
      • Brolis Alois, 2011: Laiškas iš Čilės
      • Brolis Alois, 2010: Laiškas iš Kinijos
      • Brolis Alois, 2009: Laiškas iš Kenijos
      • Už atvirą ir solidarią Europą
      • Brolis Alois, 2008: Laiškas iš Kočabambos
      • Brolis Alois: Laiškas tiems, kurie nori sekti Kristų
      • Brolis Alois: Kvietimas krikščionims taikytis
      • Brolis Alois, 2007: Laiškas iš Kalkutos
      • 2006-iesiems: Nebaigtas brolio Roger laiškas
      • Brolis Roger, 2005: Taikos sklidina ateitis
    • Siekiant naujojo solidarumo
      • „Siekiant naujojo solidarumo“ : 2012-2015: Trejų metų kelionė
      • Klausantis jaunimo
        • Klausantis Europos jaunimo
        • Siekiant naujojo solidarumo: Klausantis Amerikos jaunimo
Laisvė
 

Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?

Daugeliui mūsų amžininkų tikėjimas į visagalį ir visažinį Dievą sunkiai derinasi su žmonių pasirinkimo laisvės realybe. Jei Dievas žino viską, kas vyks, ir turi planą savo kūrinijai, kam laužyti galvą stengiantis individualiai pasirinkti?

Sąvoka Dievo „sumanymas“ ar „planas“ nereiškia, kad viskas yra iš anksto surašyta lyg kokioje knygoje. Tuo tiesiog norima pasakyti, kad visatos būtis ir patys mūsų gyvenimai nėra atsitiktinumo vaisius, kad mes egzistuojame dėl kai ko. Dievas sukūrė pasaulį ir žmones tam, kad mes galėtume užmegzti santykius su juo, kad pasidalintų su mumis savo gyvenimu. Kaip sakoma sename krikščioniškame himne: „Kristuje Dievas mus išsirinko prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi jo akivaizdoje, iš meilės“ (plg. Efeziečiams 1, 4). Visus įvykius, kuriais Dievas pasireiškia išorėje, valdo pirminė intencija (logiškai, o ne laike) suteikti mums gyvenimo pilnatvę bendrystėje su juo. Tai toks jo „sumanymas“, tokia jo valia, ir tai ne kas kita, kaip jo meilės išraiška.

Ši meilės valia pasireiškia didelėje įvykių ir situacijų įvairovėje. Pirmiausia ji pasireiškia dovanomis, Dievo suteiktomis savo kūriniams. Ir žmonėms viena didžiųjų jo dovanų – gebėjimas rinktis, laisvai veikti. Ši dovana yra esminė, nes Dievas trokšta iš mūsų meilės atsako į jo meilę. Išspausti ar lemti mūsų pasirinkimą būtų visiškai priešinga jo sumanymui – tai padarytų meilę neįmanomą.

Tikėjimo, kad viskas jau nulemta, klaidingumas kyla iš painiojimo Dievo tokio, koks jis yra, ir tokio, kurį suformavo laikas. Dievas nepavaldus mūsų laikui. Jis nėra nei „prieš“, nei „po“, jis tiesiog Yra. Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Pirmiau, negu gimė Abraomas, aš Esu“ (Jono 8, 58). Mūsų sąlyčio su Dievu taškas tegali būti dabartinis momentas: kažkas net pavadino Dievą „amžinuoju dabar“. Jis nesukūrė visatos tam, kad pasitrauktų į savo „didingąją vienatvę“. Priešingai, per savo Dvasią jis gyvena kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką mumyse, skatindamas mus kuo darniau gyventi su jo meilės valia. Toli gražu neturėdamas išankstinio nusistatymo, Dievo sumanymas yra tai, ką mes kuriame jo draugijoje kiekvieną minutę, visą savo gyvenimą, stengdamiesi pilnai atsiliepti į jo meilės dovaną solidariu gyvenimu ir tarnyste kitiems.

Ką tikinčiajam reiškia pasirinkimo laisvė?

Laisvė suprantama labai įvairiai. Šiandien noriai pabrėžiamas pasirinkimo aspektas: būti laisvam – tai galėti pačiam nuspręsti, kuo nori būti ar ką daryti. Tai šis požiūris nuveda iki to, kad kai kam Dievas tampa žmogaus priešas, nes neva nori diktuoti mūsų elgesį. Atseit tikėjimas varžo mūsų laisvę.

Norint pilnai suvokti laisvę, reikia skirti du jos lygmenis. Pirmajame laisvė reikalauja pasirinkimo, kuris nėra nulemtas išorinių veiksnių. Dievas, sukurdamas žmogų pagal savo paveikslą, suteikė jam šią gebėjimo rinktis dovaną. Mumyse viskas nėra iš anksto užprogramuota. Norėdami augti, mes turime žengti žingsnius, kurių už mus negali žengti niekas kitas. Ir, kaip dažnai sakoma, net nesirinkti yra pasirinkimas!

Šis gebėjimas rinktis – savaime geras ir reikalingas – nėra pakankamas tikrai laisvei pasiekti. Mes turime daryti pasirinkimus dėl ko nors, mūsų žygiai nukreipti į kokį nors tikslą. Kad taptume tikrai laisvi, tas tikslas tegali būti tapti tuo, kuo mes tikrai esame, visiškai išskleisti savo tapatybę.

Taigi akivaizdu, jog suprasti laisvę kaip paskatą daryti bet ką yra ydinga net žmogišku požiūriu. Būna pasirinkimų, kurie mus nutolina nuo mūsų pačių. Imant kraštutinius pavyzdžius, „laisvai“ nusprendęs vartoti narkotikus ar nusižudyti kerta šaką, ant kurios sėdi, ir atima iš savęs galimybę daryti tolesnius sprendimus, kurie vestų į laimę.

„Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti“, gieda psalmininkas (Ps 139, 1). Jei žmogaus širdies kūrėjas yra tas, kuris geriausiai ją pažįsta (žr. Jeremijo 17, 9-10), tada jo padedami mes galėsime daryti pasirinkimus, kurie mus ves į mūsų tikrąją tapatybę, vadinasi, ir į tikrąją laimę. Dievas mums padeda pirmiausia per savo Žodį, kuris mums nurodo teisingą veikimo būdą ir pasiekia kulminaciją jo Sūnaus Jėzaus Kristaus gyvenime. Dievas mums padeda ir per vidinį savo Dvasios buvimą mumyse, Kristaus mirties ir prisikėlimo vaisių. Pasitikėdami Dievu ir siekdami eiti jo pėdomis, mes neatsisakome savo laisvės; mes pasinaudojame savo gebėjimu laisvai rinktis, kad taptume tikrai savimi santykyje su savo būties Šaltiniu. Mes kuriame erdvę pilnam žmogiškojo gyvenimo išsiskleidimui mumyse ir aplink mus.

Atnaujinta: 2006 m. birželio 22 d.

Dienos skaitinys

antr, kovo 2 d.
Petras rašė: jeigu jums tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti! Neišsigąskite ir nesutrikite. Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų.
1 Pt 3,13-17
daugiau...

Dienoraščiui

2021 m. gruodžio 28 d. - 2022 m. sausio 1 d. , Italija:
Kitas Europos susitikimas vyks Italijoje, Turine
 Įvykių paieška

Brolių darbas

Brolių darbas

Bendruomenė

  • Aktualijos
  • Patriarcho Baltramiejaus apsilankymas Taizé
  • Pašaukimas ir istorija
  • Brolis Roger, Taizé įkūrėjas
  • Kiti apie Taizé
  • Broliai gyvenantys kitur
  • Brolių darbas
  • Solidarumas
  • Siekiant naujojo solidarumo

Prie tikėjimo šaltinio

  • Malda
  • Giesmės
  • Meditacijos ir apmąstymai

Atvykti į Taizé

  • Asmens apsauga
  • Susitikimai internetu
  • Jaunimo susitikimai
  • Informacija skirta 2021 m.
  • Informacija skirta 2020 m.
  • Kelionė į Taizé
  • Multimedijos

Visame pasaulyje

  • Susitikimas Vilniuje
  • Mažos laikinos bendruomenės
  • Afrika
  • Amerika
  • Azija
  • Europa
  • Artimieji Rytai

Copyright © Ateliers et Presses de Taizé

Apie svetainę

[ Į viršų | Medis | Pradžia]

  • Kontaktai
  • Pamaldų laikas Taizé
  • Autorinės teisės