Bažnyčios laiko 11

Giesmė

Psalmė

Kai viešpats parvedė tremtinius,
mes buvome lyg sapne.
Kaip tuomet mes juokėmės,
ir mūsų liežuvis netvėrė džiaugsmu!

Tuomet buvo kalbama tautose:
„viešpats padarė jiems didžių dalykų!“
Iš tikrųjų viešpats mums padarė didžių dalykų;
kokie mes buvome laimingi!

viešpatie, išlaisvink mus įkalintus,
kaip srautus sausvagėse.
Kas sėja ašarodamas,
tas nuiminės derlių džiūgaudamas.

Nors žmogus išeitų verkdamas,
sėkla sėjai nešinas,
jis sugrįš namo džiūgaudamas,
derliaus pėdais nešinas.

Skaitinys

Paulius rašė: Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. (…) Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

arba

Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.

Giesmė

Tyla

Maldavimai

Už visus mus, čia susirinkusius, kad liktume atidūs tiems, kurie mums patikėti, Viešpatie, meldžiame tave.

Kad mes išsivaduotume nuo nerimo, Viešpatie, meldžiame tave.

Kad išmoktume teisingiau dalintis žemiškomis gėrybėmis, Viešpatie, meldžiame tave.

Už visus, kurie yra toli nuo namų, už imigrantus, tremtinius, priespaudos aukas, Viešpatie, meldžiame tave.

Už visus, kurie patiria išmėginimus, kuriems reikia pagalbos ir užuojautos, Viešpatie, meldžiame tave.

Kad mumyse atsinaujintų stebėjimasis kūrinijos grožiu, Viešpatie, meldžiame tave.

Kad rastume šviesos ir drąsos bendrystės, kuri yra Bažnyčia, slėpinyje, Viešpatie, meldžiame tave.

Tėve mūsų

Malda

Jėzau, mūsų ramybe, tu niekada mūsų neapleidi. Ir Šventoji Dvasia visada mums atveria kelią kristi į Dievą tarsi į bedugnę. Ir kyla nuostaba: ši bedugnė – tai ne tamsos praraja, bet Dievas – nesuvokiama užuojautos ir nekaltumo bedugnė.

arba

Palaimink mus, Viešpatie Kristau; tu ateini nuraminti mūsų širdžių kai užklumpa neįmanomybė – nekaltųjų kančia.

Giesmės