Dialogas su kitų konfesijų krikščionimis – tai mokymasis būti ne priešais, o partneriais. Dialogas nėra vien abipusių nuolaidų paieškos procesas kaip diplomatijoje. Čia svarbu bendromis pastangomis siekti kuo geriau atskleisti Kristaus veidą, jo valią pasauliui, Bažnyčiai ir visai žmonijos šeimai.
Nei viena bažnyčia negali savintis Kristaus ir teigti, jog tik ten yra visas Kristaus tikrumas. Tai žinodami suprantame, jog mes reikalingi vieni kitiems, kad Jėzaus veidas suspindėtų visa didybe. Anot vieno XX a. teologo, krikščionybė yra tokia religija, kuriai būdinga į viską žvelgti vadovaujantis požiūriu –„ne be kitų“. Pasauliui skubiai reikalinga tai, ką gali duoti krikščionys, kurie žino, kaip vertinti gautas dovanas ir jomis dalintis. Dėl to Kvietime krikščionims taikytis brolis Aloisas rašė: „Kaip galėsime atsiliepti į mūsų visuomenių keliamus iššūkius, ypač sekuliarizacijos ir kultūrų savitarpio supratimo plotmėje, nesutelkdami Šventosios Dvasios dovanų, saugomų visose krikščionių šeimose?“
Buvo metas, kai antagonizmas lydėjo bet kokį skirtingų konfesijų krikščionių susidūrimą. Tikrojo dialogo beveik nebuvo, o vietoj jo – gretimi monologai. Užuot pasistengus pamatyti tiesą kituose, buvo bet kokia kaina siekiama įtvirtinti priešingą laikyseną. Taip atsirado įvairūs stereotipai, karikatūros, dirbtinė priešprieša, iš kurios dar ir dabar sunku išsiplėšti. Tai taip pat sąlygojo abipusį nusialinimą; ir ne vien todėl, kad buvo ignoruojamos kitos pusės dovanos, bet taip pat ir dėl to, jog mūsų užsispyrimas oponuoti kitiems dažnai verčia mus interpretuoti savo tradiciją ją iškreipiančiu būdu.
Jei aš neįstengsiu pamatyti kituose to, ką jie turi geriausia, tai bus sunku pavadinti dialogu. Privalau išmokti klausytis. Niekas manęs neprašo neigti tiesos ar su bet kuo sutikti. Bet gali atsitikti taip, kad būsiu pašauktas pripažinti, jog gali būti ir kitas problemų sprendimo būdas, kitas išeities taškas ar kitos pagrįstos išvados ar kiti žodžiai tarnaujant tikėjimui. Kuo glaudžiau būsiu susijęs su esme, tuo mažiau bijosiu priimti kitokį supratimą, kuris iš tikrųjų nekelia grėsmės pačiai esmei.
Norėdami palaikyti partnerių dialogą, turime mokytis atrasti savo tapatybę ne izoliuodamiesi ar susipriešindami, bet dalindamiesi ir palaikydami ryšius su kitais. Tai daug panašiau į gyvenimą!
