• >
  • Prie tikėjimo šaltinio >
  • Meditacijos ir apmąstymai >
  • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją >
  • Eucharistija
  lietuvių
  • Bendruomenė
  • Prie tikėjimo šaltinio
  • Atvykti į Taizé
  • Visame pasaulyje


 
  • Malda
    • Tiesioginė Taizé pamaldų transliacija
    • 2017 Velykos: Brolio Alois malda
    • Kasdieniniai šv. Rašto skaitiniai
    • Pamaldos kiekvienai dienai
    • Jaunimas ir malda Taizé
    • Tylos vertė
    • Kaip paruošti pamaldas?
      • Kaip paruošti bendras pamaldas?
      • Paruošti svetingą pamaldų vietą
      • Ikonos maldoje
  • Giesmės
    • Melstis giedant
    • Išmokti giesmių
  • Meditacijos ir apmąstymai
    • Gavėnia 2020: Brolio Alois kreipimasis
    • „Labai paprasta tikrovė“
    • Biblijos apmąstymai
    • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją
      • Krikštas
      • Vaikai: Ką reiškia „priimti Dievo karalystę kaip vaikui“?
      • Kalėdų slėpinys
      • Bažnyčia ir valstybė: Koks, pagal Bibliją, turi būti tikinčiojo požiūris į supančią visuomenę?
      • Įsakymai
      • Kosmosas: Kokia žmogaus vieta visatoje?
      • Kryžius
      • Mirtis: Kodėl galime sakyti, kad Jėzus numirė „už mus“?
      • Dialogas: Religijos ir Evangelija
      • Eucharistija
      • Eucharistija antrojo amžiaus krikščionio akimis
      • Evangelizavimas: Ką reiškia „evangelizuoti“?
      • Tikėjimas
      • Tikėjimas: Kaip Naujasis Testamentas kalba apie tikėjimą?
      • Tikėjimas: Kuo ypatingas krikščionių tikėjimas?
      • Viešpaties baimė
      • Atleidimas: Du klausimai apie Judą
      • Atleidimas: Atleisti, ar tai reiškia užmiršti?
      • Laisvė: Ar aš vis dar esu laisvas, jeigu atsiliepiu į Kristaus kvietimą?
      • Laisvė: Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?
      • Laimė: Ar turime teisę būti laimingi, kai kiti kenčia?
      • Pragaras: Ar turi krikščionis tikėti, kad yra pragaras?
      • Viltis
      • Teisti: Kodėl Jėzus liepė mokiniams neteisti?
      • Mylėti priešus
      • Gailestingumas
      • Gailestingumas: Jei Dievas gailestingas, kodėl Biblijoje yra grasinimų?
      • Dievo artumas: Jei Dievas gyvena kiekviename žmoguje, tai kam reikalingas tikėjimas?
      • Sutaikinimas: Kokios yra tikrojo skirtingoms konfesijoms priklausančių krikščionių dialogo prielaidos?
      • Sutaikinimas: Kaip suderinti įvairovę ir sutaikinimą?
      • Nuodėmė: Ar turime apgailėti savo nuodėmes?
      • Kančia: Nekaltųjų kančios
      • Skirtumai tarp krikščionių: turtas ar problemų šaltinis?
      • Pasaulis: Ar mes galime pagerinti pasaulį?
    • Kristaus liudytojų portretai
      • Motina Teresė
      • Šv. Jonas Auksaburnis (344-407): stebinantis šiuolaikiškumas
      • Dietricho Bonhoefferio (1906-1945) aktualumas
      • Susitaikinimo kelias: Brolis Roger
      • Jeremijas
      • Dorotėjas Gazietis (VI amžius) – nuolankumas ir bendrystė
    • Brolio Alois savaitiniai apmąstymai
      • Velykos 2020: Kyla nauja šviesa
    • Metų laiškas
      • Brolis Alois 2021: Viltis laiku ir nelaiku
      • Brolis Alois 2020: Visada kelyje, visada įsišakniję
      • Brolis Alois 2019: Nepamirškite svetingumo!
      • Brolis Alois 2018: Neišsenkantis džiaugsmas
      • Brolis Alois 2017: Kartu atverti vilties kelius
      • Brolis Alois 2017: Kvietimas Bažnyčių vadovams 2017-taisiais
      • Brolis Alois 2017: Europos žemyno vienybės link
      • Brolis Alois 2016: Išdrįsti būti gailestingu
      • Taizé 2015
      • Brolis Alois 2012-2015: Siekiant naujojo solidarumo
      • Brolis Alois 2015: Keturi pasiūlymai kaip būti „žemės druska“
      • Brolis Alois 2014: Keturi pasiūlymai kaip „Siekti regimos visų Kristų mylinčių žmonių bendrystės“
      • Brolis Alois 2013: Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius
      • Brolis Alois, 2011: Laiškas iš Čilės
      • Brolis Alois, 2010: Laiškas iš Kinijos
      • Brolis Alois, 2009: Laiškas iš Kenijos
      • Už atvirą ir solidarią Europą
      • Brolis Alois, 2008: Laiškas iš Kočabambos
      • Brolis Alois: Laiškas tiems, kurie nori sekti Kristų
      • Brolis Alois: Kvietimas krikščionims taikytis
      • Brolis Alois, 2007: Laiškas iš Kalkutos
      • 2006-iesiems: Nebaigtas brolio Roger laiškas
      • Brolis Roger, 2005: Taikos sklidina ateitis
    • Siekiant naujojo solidarumo
      • „Siekiant naujojo solidarumo“ : 2012-2015: Trejų metų kelionė
      • Klausantis jaunimo
        • Klausantis Europos jaunimo
        • Siekiant naujojo solidarumo: Klausantis Amerikos jaunimo
 

Eucharistija

Ką Jėzus norėjo išreikšti palikdamas mums Eucharistiją?

Krikščioniškos žinios širdis – bendrystė, gyvenimo pasidalijimas su Dievu. Jos padarinys – solidarumas tarp žmonių, kurie visi yra to paties Tėvo sūnūs ir dukros. Gyvendamas žemėje kaip vienas iš mūsų, Jėzus ne tik kvietė žmones atsiverti šiai žiniai, jis ją praktiškai įgyvendino savo būtimi: „Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau paskutiniąją dieną“ (Jn 6, 38–39). Nors visa Jėzaus būtis rodo gyvenimą Dievui ir kitiems, ypač mirtis ant kryžiaus jo žemiško gyvenimo pabaigoje pilnutinai liudija, kad jis atiduoda save iki galo. Per prisikėlimą Dvasios galia perkeista, ši atiduota būtis visiems tapo bendrystės gyvenimo pagrindu.

Savo mirties išvakarėse Jėzus padarė gestą, išreiškiantį jo gyvenimo ir mirties prasmę. Per šventinę vakarienę jis paėmė duonos ir palaimino žodžiais: „Tai mano kūnas, už jus atiduodamas“. Paskui palaimino taurę vyno tardamas: „Tai mano kraujas, už jus išliejamas“. Mokiniai paėmė, ką Jėzus jiems davė, ir suvalgė bei išgėrė.

Šis Jėzaus gestas – nesuvokiamai koncentruotas – pateikia degančią mūsų tikėjimo šerdį. Biblijoje valgyti duoną su kuo nors – tai išreikšti pasidalijamą gyvenimą. Aplink tą patį stalą susėdę svečiai – lyg šeima. Jie pripažįsta vienas kitą kaip brolius ir seseris. Bet čia vienybę tarp svečių kuria pats Jėzus. Jis ne tik kviečia prie savo stalo ir vadovauja vaišėms, bet atiduoda save kaip valgį, kuris perduoda tą patį Gyvenimą visiems. „Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“ (Jn 6, 55–56).

Atiduodamas savo gyvybę už mus Jėzus mums teikia galimybę įžengti į bendrystę su juo ir, vadinasi, vieniems su kitais. Jei fiziniu požiūriu maistą ir gėrimą įsisavina tie, kurie valgo ir geria, tai per bendrystę Kristaus kūne ir kraujyje jis asimiliuoja mus į save: mes tampame tuo, ką valgome ir geriame – Kristaus Kūnu (žr. 1 Kor 10, 17), aktyvaus Kristaus dalyvavimo pasaulyje tęsiniu. Eucharistija sakramentalioje plotmėje išreiškia gilią Kristaus mirties ir prisikėlimo prasmę. Ji mus susieja su Gyvenimu, kurį sudaro bendrystė su visos gyvybės Šaltiniu ir kuris mus padaro viena šeima, vienu kūnu.

Ar Eucharistija daugiau nei senos praeities veiksmo kartojimas?

Paskutinei vakarienei susirinkusiems mokiniams Jėzus sakė: „Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22, 19). Klausydami šio paraginimo krikščionys jau du tūkstančius metų savo liturgijoje tebeprisimena Jėzaus gyvenimo dovaną. Eucharistijos šventimu žvelgiama atgal į praeitį ir ji išlaikoma gyva kaip šaltinis krikščionių bendruomenėje.

Bet šis šventimas – kur kas daugiau nei tik seniai buvusių dalykų priminimas. Žodis „atminimas“, hebrajiškai zikkaron, nenurodo žmogaus atminties akto, kad nuo užmiršties būtų išsaugotas praeities įvykis. Veikiau tai išreiškia faktą, kad tautos garbinime Dievas išlaiko gyvus dabartyje savo praeities „stebuklus“, kitaip tariant, savo didžius gailestingumo ir išganymo aktus. Pavyzdžiui, kaskart, kai Izraelis švenčia Velykų šventę, išvadavimo iš Egipto įvykis tampa šiandienine tikrove: išvaduotojas Dievas tebėra čia ir veikia savo tikinčiųjų tarpe.

Juo labiau, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių ir todėl yra gyvas amžiams. Jis visada yra esantis ir niekad nepalieka mokinių bendruomenės. Jis yra esantis kaip Nukryžiuotasis, kuris sykiu yra Prisikėlusysis. Jis – tikrovė, Apreiškimo Jonui knygoje puikiai išreikšta nužudyto ir vis dėlto stovinčio Dievo sosto viduryje Avinėlio pavidalu (žr. Apr 5, 6). Šis buvimas pasiekia viršūnę Eucharistijoje, kur tikintieji įžengia į bendrystę su Kristumi jo perėjime iš mirties į gyvenimą.

Ir kaip Velykų paslaptis veda į besąlygišką Dvasios dovaną (žr. Jn 3, 34), taip ir Eucharistija yra prisikėlusiojo Kristaus, kuris suburia mus šiandien aplink stalą, kad siųstų mus į pasaulio kelius kaip savo liudytojus, buvimas. Apaštalų darbuose pirmųjų krikščionių gyvenimas turi du matmenis, kurie išreiškia tarsi jo širdies plakimą: kartais jie sušaukiami vienybėn, o kartais išsiunčiami pas kitus, kad išreikštų ir pakviestų į dar daugiau aprėpiantį bendrumą. Eucharistijos šventimas apima abu šiuos šaukimo ir siuntimo, susirinkimo ir misijos matmenis.

Pagaliau Eucharistija yra didžios dangiškosios puotos, kur visos tautos sudarys vieną šeimą Dieve, ženklas (žr. Iz 25, 6–9). Argi per paskutinę savo vakarienę Jėzus nesakė: „Nuo šiol jos (Velykų vakarienės) nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“ (Lk 22, 16)? Liturgija – „ateities atmintis“ – žymėdama šią absoliučią ateitį, yra tam, kad čia, žemėje, duotų mums Dievo džiaugsmo nuojautą. Taigi Eucharistijos šventimas sujungia praeitį, dabartį ir ateitį nuginkluojančio paprastumo geste, kuris maitina mūsų piligrimystę Kristaus pėdomis, tarsi mana iš dangaus Izraelio tautai kadaise dykumoje (žr. Jn 6, 30 ir toliau).

Laiškas iš Taizé: 2005/2

Atnaujinta: 2005 m. balandžio 28 d.

Dienos skaitinys

antr, kovo 2 d.
Petras rašė: jeigu jums tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti! Neišsigąskite ir nesutrikite. Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų.
1 Pt 3,13-17
daugiau...

Dienoraščiui

2021 m. gruodžio 28 d. - 2022 m. sausio 1 d. , Italija:
Kitas Europos susitikimas vyks Italijoje, Turine
 Įvykių paieška

Brolių darbas

Brolių darbas

Bendruomenė

  • Aktualijos
  • Patriarcho Baltramiejaus apsilankymas Taizé
  • Pašaukimas ir istorija
  • Brolis Roger, Taizé įkūrėjas
  • Kiti apie Taizé
  • Broliai gyvenantys kitur
  • Brolių darbas
  • Solidarumas
  • Siekiant naujojo solidarumo

Prie tikėjimo šaltinio

  • Malda
  • Giesmės
  • Meditacijos ir apmąstymai

Atvykti į Taizé

  • Asmens apsauga
  • Susitikimai internetu
  • Jaunimo susitikimai
  • Informacija skirta 2021 m.
  • Informacija skirta 2020 m.
  • Kelionė į Taizé
  • Multimedijos

Visame pasaulyje

  • Susitikimas Vilniuje
  • Mažos laikinos bendruomenės
  • Afrika
  • Amerika
  • Azija
  • Europa
  • Artimieji Rytai

Copyright © Ateliers et Presses de Taizé

Apie svetainę

[ Į viršų | Medis | Pradžia]

  • Kontaktai
  • Pamaldų laikas Taizé
  • Autorinės teisės