• >
  • Prie tikėjimo šaltinio >
  • Meditacijos ir apmąstymai >
  • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją >
  • Kalėdų slėpinys
  lietuvių
  • Bendruomenė
  • Prie tikėjimo šaltinio
  • Atvykti į Taizé
  • Visame pasaulyje


 
  • Malda
    • Tiesioginė Taizé pamaldų transliacija
    • 2017 Velykos: Brolio Alois malda
    • Kasdieniniai šv. Rašto skaitiniai
    • Pamaldos kiekvienai dienai
    • Įvairi informacija
    • Jaunimas ir malda Taizé
    • Tylos vertė
    • Kaip paruošti pamaldas?
      • Kaip paruošti bendras pamaldas?
      • Paruošti svetingą pamaldų vietą
      • Ikonos maldoje
  • Giesmės
    • Melstis giedant
    • Išmokti giesmių
  • Meditacijos ir apmąstymai
    • Gavėnia 2020: Brolio Alois kreipimasis
    • „Labai paprasta tikrovė“
    • Biblijos apmąstymai
    • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją
      • Krikštas
      • Vaikai: Ką reiškia „priimti Dievo karalystę kaip vaikui“?
      • Kalėdų slėpinys
      • Bažnyčia ir valstybė: Koks, pagal Bibliją, turi būti tikinčiojo požiūris į supančią visuomenę?
      • Įsakymai
      • Kosmosas: Kokia žmogaus vieta visatoje?
      • Kryžius
      • Mirtis: Kodėl galime sakyti, kad Jėzus numirė „už mus“?
      • Dialogas: Religijos ir Evangelija
      • Eucharistija
      • Eucharistija antrojo amžiaus krikščionio akimis
      • Evangelizavimas: Ką reiškia „evangelizuoti“?
      • Tikėjimas
      • Tikėjimas: Kaip Naujasis Testamentas kalba apie tikėjimą?
      • Tikėjimas: Kuo ypatingas krikščionių tikėjimas?
      • Viešpaties baimė
      • Atleidimas: Du klausimai apie Judą
      • Atleidimas: Atleisti, ar tai reiškia užmiršti?
      • Laisvė: Ar aš vis dar esu laisvas, jeigu atsiliepiu į Kristaus kvietimą?
      • Laisvė: Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?
      • Laimė: Ar turime teisę būti laimingi, kai kiti kenčia?
      • Pragaras: Ar turi krikščionis tikėti, kad yra pragaras?
      • Viltis
      • Teisti: Kodėl Jėzus liepė mokiniams neteisti?
      • Mylėti priešus
      • Gailestingumas
      • Gailestingumas: Jei Dievas gailestingas, kodėl Biblijoje yra grasinimų?
      • Dievo artumas: Jei Dievas gyvena kiekviename žmoguje, tai kam reikalingas tikėjimas?
      • Sutaikinimas: Kokios yra tikrojo skirtingoms konfesijoms priklausančių krikščionių dialogo prielaidos?
      • Sutaikinimas: Kaip suderinti įvairovę ir sutaikinimą?
      • Nuodėmė: Ar turime apgailėti savo nuodėmes?
      • Kančia: Nekaltųjų kančios
      • Skirtumai tarp krikščionių: turtas ar problemų šaltinis?
      • Pasaulis: Ar mes galime pagerinti pasaulį?
    • Kristaus liudytojų portretai
      • Motina Teresė
      • Šv. Jonas Auksaburnis (344-407): stebinantis šiuolaikiškumas
      • Dietricho Bonhoefferio (1906-1945) aktualumas
      • Susitaikinimo kelias: Brolis Roger
      • Jeremijas
      • Dorotėjas Gazietis (VI amžius) – nuolankumas ir bendrystė
    • Brolio Alois savaitiniai apmąstymai
      • Velykos 2020: Kyla nauja šviesa
    • Metų laiškas
      • Brolis Alois 2021: Viltis laiku ir nelaiku
      • Brolis Alois 2020: Visada kelyje, visada įsišakniję
      • Brolis Alois 2019: Nepamirškite svetingumo!
      • Brolis Alois 2018: Neišsenkantis džiaugsmas
      • Brolis Alois 2017: Kartu atverti vilties kelius
      • Brolis Alois 2017: Kvietimas Bažnyčių vadovams 2017-taisiais
      • Brolis Alois 2017: Europos žemyno vienybės link
      • Brolis Alois 2016: Išdrįsti būti gailestingu
      • Taizé 2015
      • Brolis Alois 2012-2015: Siekiant naujojo solidarumo
      • Brolis Alois 2015: Keturi pasiūlymai kaip būti „žemės druska“
      • Brolis Alois 2014: Keturi pasiūlymai kaip „Siekti regimos visų Kristų mylinčių žmonių bendrystės“
      • Brolis Alois 2013: Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius
      • Brolis Alois, 2011: Laiškas iš Čilės
      • Brolis Alois, 2010: Laiškas iš Kinijos
      • Brolis Alois, 2009: Laiškas iš Kenijos
      • Už atvirą ir solidarią Europą
      • Brolis Alois, 2008: Laiškas iš Kočabambos
      • Brolis Alois: Laiškas tiems, kurie nori sekti Kristų
      • Brolis Alois: Kvietimas krikščionims taikytis
      • Brolis Alois, 2007: Laiškas iš Kalkutos
      • 2006-iesiems: Nebaigtas brolio Roger laiškas
      • Brolis Roger, 2005: Taikos sklidina ateitis
    • Siekiant naujojo solidarumo
      • „Siekiant naujojo solidarumo“ : 2012-2015: Trejų metų kelionė
      • Klausantis jaunimo
        • Klausantis Europos jaunimo
        • Siekiant naujojo solidarumo: Klausantis Amerikos jaunimo
 

Kalėdų slėpinys

Pasakojimai apie Kristaus gimimą yra neišsemiami. Per visą gyvenimą, mūsų tikėjimas juose randa jį maitinančius ir perkeičiančius šaltinius, kad vis labiau ir labiau taptų tikėjimu Evangelijos Dievu. Ten krikščionys suranda savo Dievą ir atranda save bei savo širdies tiesą.

Kalėdos pateikia mums paradoksų, kurie išsibarstę visoje Evangelijoje nuo pradžios iki galo: begalinis Dievas čia yra mažame vaikelyje, Visagalis Dievas yra naujagimio kūdikio silpnume, Žodis pravirksta. Ar buvo pakankamai pabrėžta, koks gilus ryšys yra tarp šių pasakojimų ir likusio Jėzaus gyvenimo? Kai kurie žmonės klaidingai atsiriboja, tarsi jie būtų kažkokios religijos formos likutis, vis dar pernelyg prisirišę prie pasakiškumo. Ar mus trikdo žvaigždės pasirodymas? Turime pažvelgti į tą tašką, kuris mus veda prie nuogo kūdikio ėdžiose. Pirmiausia, pažvelkime, ką gi šie pasakojimai mini: Dievą, atsiskleidžiantį ne per jėgą ar prievartą, bet per bejėgį ir visiškai nuolankų tvarinį.

Per Kalėdas, išdrįskime klausytis Jėzaus žodžių: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“ (Jono 14, 9). Todėl, Dievo baimė, taip nepastebimai įsėlinanti baimė, jau nebeturi pagrindo. Šv. Petras Auksažodis rašo, kad Dievas tapo vaiku, kad liautumės Jo bijoję.

Daugelis šv. Jono amžininkų, tiek žydų, tiek graikų, galėjo parašyti, „Pradžioje buvo Žodis...“. Tačiau tik Jonas, krikščionis, savo rankomis palietęs Gyvenimo Žodį, gali parašyti: „Žodis tapo kūnu“. „Kūną“ turime suprasti kaip silpnumą, ribotumą, mirtingą sukurtumą. Čia yra krikščionių tikėjimo skandalas, skandalas, kuris neapsiriboja Kristaus gimimu ir netgi Jo žmogiškąja egzistencija, bet tęsiasi iki šių dienų. Iš čia šv. Augustinas semiasi viso sakramentų suvokimo.

Žodis priėmė kūną, tapo kūnu (Jono 1, 14). Tokiu būdu Dievas susiejamas su tapimo procesu. Jis nėra nesikeičiantysis, kokiu Jį įsivaizduoja filosofai. Jo transcendencija nėra laikymasis nuošaliai, toli nuo žmonių. Biblijos Dievo transcendencija yra prasiskverbti į žmonių istoriją ir įnešti į ją naujumo. Kur viskas buvo sena, sudėvėta, akivaizdžiai nualinta, Žodis atneša gaivumą, naujumą, užsidegimą Gyvenimui arba paprasčiausia tai, ką krikščionys vadina atleidimu. Nes jeigu Jonas rašo: „Žodis tapo kūnu“ su jau minėtomis silpnumo bei ribotumo konotacijomis, jis nesako, „mes regėjome jo vargą“, bet „mes regėjome jo šlovę“. „Šlove“ Jonas vadina, tą didelį grožį, spinduliuojantį iš įsikūnijusio Kristaus, Jo gyvenimo mūsų pasaulyje būde, žmogiškųjų ribotumų prisiėmime, visiškame atsidavime į Tėvo rankas, kasdienės savo egzistencijos priėmime švyti šlovė. Apsireiškia Dievo veidas.

Pateikdamas ilgą Jėzaus genealogiją, Matas nepasako nieko nepaprasto. Skaitytojas prieina išvadą, kad istorija, į kurią įžengia Jėzus yra sudėtinga ir, toli gražu, ne tobula. Kas gi šis Dievas, nebijantis įsipainioti į žmonių istoriją, su visa jos gelme ir net tamsuma? Jis yra Gimimo, Kryžiaus, Prisikėlimo, bet taip pat ir sakramentų Dievas. Per Eucharistiją, kaip drįsta sakyti šv. Grigalius Nysietis, Jis netgi susilieja su mūsų kūnu.

Krikščioniams prireikė laiko, kad visiškai suvoktų, kaip rimtai reikia priimti istoriją. Ir netgi nėra aišku, ar procesas jau baigėsi.

Kodėl pasakojimai apie Gimimą mus paliečia? Juos skaitant kažkas mumyse virpa, tarsi prašymas leisti išeiti iš mūsų kiauto, atsikratyti savo šarvų ir perdėto pasitikėjimo savimi. Mūsų širdys sukurtos pasitikėjimui. Palaimintasis Charles de Foucauld tai išreiškia savo įsimintinoje maldoje: „Mano Tėve, aš pasivedu Tau... nes meilės būtinybė man yra atiduoti save, padėti save į Tavo rankas be sąlygų, su beribiu pasitikėjimu, nes Tu esi mano Tėvas“.

Labai dažnai širdis atsiveria akivaizdoje to, kuris yra už mus nuolankesnis. Nepamirškime, kad esantysis ėdžiose yra Visiškai Kitas. Tačiau tas vaikelis neleidžia mums mąstyti apie transcendenciją kaip apie tolybę ar grėsmę. Atsiverkime Jam, mes neprarasime savo laisvės. Mes būsime vedami padaryti iš savo gyvenimų „kūrinį su“. Taip, Emanuelis yra ten, tame vaikelyje: „Dievas su mumis“.

Atnaujinta: 2005 m. gruodžio 23 d.

Dienos skaitinys

šešt, sausio 16 d.
Paulius rašė: Mes dėkojame Dievui, kad jūs priėmėte Dievo žodį ne kaip žmogaus žodį, bet tokį, koks jis iš tikro yra, kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse.
1 Tes 2,1-13
daugiau...

Dienoraščiui

2021 m. gruodžio 28 d. - 2022 m. sausio 1 d. , Italija:
Kitas Europos susitikimas vyks Italijoje, Turine

Neseni įvykiai

2020 m. gruodžio 27 d. - sausio 1 d., Italija:
2020 m. pabaigoje: išskirtinis įvykis Taizé ir internete
 Įvykių paieška

Įvairi informacija

Your browser does not support the audio element.

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Your browser does not support the audio element.

2020 m. rugpjūčio 13 d.

daugiau...

Brolių darbas

Brolių darbas

Bendruomenė

  • Aktualijos
  • Patriarcho Baltramiejaus apsilankymas Taizé
  • Pašaukimas ir istorija
  • Brolis Roger, Taizé įkūrėjas
  • Kiti apie Taizé
  • Broliai gyvenantys kitur
  • Brolių darbas
  • Solidarumas
  • Siekiant naujojo solidarumo

Prie tikėjimo šaltinio

  • Malda
  • Giesmės
  • Meditacijos ir apmąstymai

Atvykti į Taizé

  • Asmens apsauga
  • Susitikimai internetu
  • Jaunimo susitikimai
  • Informacija skirta 2021 m.
  • Informacija skirta 2020 m.
  • Kelionė į Taizé
  • Multimedijos

Visame pasaulyje

  • Susitikimas Vilniuje
  • Mažos laikinos bendruomenės
  • Afrika
  • Amerika
  • Azija
  • Europa
  • Artimieji Rytai

Copyright © Ateliers et Presses de Taizé

Apie svetainę

[ Į viršų | Medis | Pradžia]

  • Kontaktai
  • Pamaldų laikas Taizé
  • Autorinės teisės