• >
  • Prie tikėjimo šaltinio >
  • Meditacijos ir apmąstymai >
  • Metų laiškas >
  • Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius
  lietuvių
  • Bendruomenė
  • Prie tikėjimo šaltinio
  • Atvykti į Taizé
  • Visame pasaulyje


 
  • Malda
    • 2017 Velykos: Brolio Alois malda
    • Kasdieniniai šv. Rašto skaitiniai
    • Pamaldos kiekvienai dienai
    • Garso įrašai
    • Jaunimas ir malda Taizé
    • Tylos vertė
    • Kaip paruošti pamaldas?
      • Kaip paruošti bendras pamaldas?
      • Paruošti svetingą pamaldų vietą
      • Ikonos maldoje
  • Giesmės
    • Melstis giedant
    • Išmokti giesmių
  • Meditacijos ir apmąstymai
    • „Labai paprasta tikrovė“
    • Biblijos apmąstymai
    • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją
      • Krikštas
      • Vaikai: Ką reiškia „priimti Dievo karalystę kaip vaikui“?
      • Kalėdų slėpinys
      • Bažnyčia ir valstybė: Koks, pagal Bibliją, turi būti tikinčiojo požiūris į supančią visuomenę?
      • Įsakymai
      • Kosmosas: Kokia žmogaus vieta visatoje?
      • Kryžius
      • Mirtis: Kodėl galime sakyti, kad Jėzus numirė „už mus“?
      • Dialogas: Religijos ir Evangelija
      • Eucharistija
      • Eucharistija antrojo amžiaus krikščionio akimis
      • Evangelizavimas: Ką reiškia „evangelizuoti“?
      • Tikėjimas
      • Tikėjimas: Kaip Naujasis Testamentas kalba apie tikėjimą?
      • Tikėjimas: Kuo ypatingas krikščionių tikėjimas?
      • Viešpaties baimė
      • Atleidimas: Du klausimai apie Judą
      • Atleidimas: Atleisti, ar tai reiškia užmiršti?
      • Laisvė: Ar aš vis dar esu laisvas, jeigu atsiliepiu į Kristaus kvietimą?
      • Laisvė: Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?
      • Laimė: Ar turime teisę būti laimingi, kai kiti kenčia?
      • Pragaras: Ar turi krikščionis tikėti, kad yra pragaras?
      • Viltis
      • Teisti: Kodėl Jėzus liepė mokiniams neteisti?
      • Mylėti priešus
      • Gailestingumas
      • Gailestingumas: Jei Dievas gailestingas, kodėl Biblijoje yra grasinimų?
      • Dievo artumas: Jei Dievas gyvena kiekviename žmoguje, tai kam reikalingas tikėjimas?
      • Sutaikinimas: Kokios yra tikrojo skirtingoms konfesijoms priklausančių krikščionių dialogo prielaidos?
      • Sutaikinimas: Kaip suderinti įvairovę ir sutaikinimą?
      • Nuodėmė: Ar turime apgailėti savo nuodėmes?
      • Kančia: Nekaltųjų kančios
      • Skirtumai tarp krikščionių: turtas ar problemų šaltinis?
      • Pasaulis: Ar mes galime pagerinti pasaulį?
    • Kristaus liudytojų portretai
      • Motina Teresė
      • Šv. Jonas Auksaburnis (344-407): stebinantis šiuolaikiškumas
      • Dietricho Bonhoefferio (1906-1945) aktualumas
      • Susitaikinimo kelias: Brolis Roger
      • Jeremijas
      • Dorotėjas Gazietis (VI amžius) – nuolankumas ir bendrystė
    • Metų laiškas
      • Brolis Alois 2019: Nepamirškite svetingumo!
      • Brolis Alois 2018: Neišsenkantis džiaugsmas
      • Brolis Alois 2017: Kartu atverti vilties kelius
      • Brolis Alois 2017: Kvietimas Bažnyčių vadovams 2017-taisiais
      • Brolis Alois 2017: Europos žemyno vienybės link
      • Brolis Alois 2016: Išdrįsti būti gailestingu
      • Taizé 2015
      • Brolis Alois 2012-2015: Siekiant naujojo solidarumo
      • Brolis Alois 2015: Keturi pasiūlymai kaip būti „žemės druska“
      • Brolis Alois 2014: Keturi pasiūlymai kaip „Siekti regimos visų Kristų mylinčių žmonių bendrystės“
      • Brolis Alois 2013: Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius
      • Brolis Alois, 2011: Laiškas iš Čilės
      • Brolis Alois, 2010: Laiškas iš Kinijos
      • Brolis Alois, 2009: Laiškas iš Kenijos
      • Už atvirą ir solidarią Europą
      • Brolis Alois, 2008: Laiškas iš Kočabambos
      • Brolis Alois: Laiškas tiems, kurie nori sekti Kristų
      • Brolis Alois: Kvietimas krikščionims taikytis
      • Brolis Alois, 2007: Laiškas iš Kalkutos
      • 2006-iesiems: Nebaigtas brolio Roger laiškas
      • Brolis Roger, 2005: Taikos sklidina ateitis
    • Siekiant naujojo solidarumo
      • „Siekiant naujojo solidarumo“ : 2012-2015: Trejų metų kelionė
      • Klausantis jaunimo
        • Klausantis Europos jaunimo
        • Siekiant naujojo solidarumo: Klausantis Amerikos jaunimo
Brolis Alois 2013
 

Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius

Ateinančius trejus metus mes remsimės 2012 - 2015 m. skirtu Laišku „Siekiant naujojo solidarumo“, kuris buvo publikuotas Berlyne. Mes skiriame 2013 m. „pasitikėjimo Dievu šaltinių ieškojimams“. Popiežiaus Benedikto XVI paskelbti „Tikėjimo metai“ mums siūlo šią apmąstymų temą. Čia pateikti keturi pasiūlymai padėsiantys tolimesniuose kartu ieškojimuose.

Pirmas pasiūlymas - Kalbėtis apie mūsų tikėjimo kelionę


Kokia mūsų gyvenimo prasmė? Kaip reaguojame į kančią ir mirtį? Kur
randame gaivinantį džiaugsmą?

Tai klausimai, į kuriuos atsakyti kviečiama kiekviena karta ir kiekvienas asmuo.

Atsakymai negali būti suformuluoti iš anksto.

„O jei Dievas yra?“ Dievo klausimas nepasitraukė iš akiračio, tačiau jis keliamas visiškai kitaip.

Tai, kad mūsų laikais individas yra visa ko centre, turi teigiamų pusių: tai iškelia asmens, žmogaus laisvės ir savarankiškumo vertę.

Net ir visuomenėse, kuriose religija neatsiejama nuo kasdienybės, pasitikėjimas Dievu vis mažiau savaime suprantamas; jam reikia asmeninio apsisprendimo.

Dievas „gyvena neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti“ (1 Tim 6,16). Šie apaštalo Pauliaus žodžiai labai aktualūs ir šiandien. Kokias išvadas galime iš jų padaryti?

Ieškokime kartu, kalbėdami apie tai su kitais tikinčiaisiais, agnostikais ar ateistais! Tikėjimo ir abejonės skiriamoji linija driekiasi ir per daugelį tikinčiųjų, ir per daugelį netikinčiųjų.

Jei tie, kurie ieško Dievo, ne taip ryžtingai išsako savo tikėjimą, nereiškia, kad jie tiki mažiau – jie veikiau gerai suvokia, kad Dievas yra transcendentalus, anapus visko. Jie nesutinta įkalinti Dievo sąvokose.

Jei niekas negali matyti Dievo, tai kaip ankstyvųjų laikų krikščionys galėjo sakyti, kad Jėzuje mes matome Dievą? „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas“, – rašo tas pats apaštalas Paulius (Kol 1,15).

Jėzus yra viena su Dievu, tikras Dievas ir tikras žmogus, neatskiriamai ir be samplaikos. Kiek daug kovų įvyko istorijos vingiuose tikslinant šias paradoksalias Dievo slėpinio išraiškas! Jos neatstoja mūsų pačių ieškojimų; jos yra mūsų kelio gairės.

Visu, kuo jis yra ir ką jis daro, Jėzus parodo, kad Dievas yra meilė. Jis atskleidžia Dievo širdį. Dievas nėra atsitiktinė galia, jis – Tas, kuris mus myli.

Ankstyvųjų laikų krikščionys paliudijo, kad Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų ir kad jis yra Dievuje. Kad jis atneša Dievo gyvybę kaip lobį į širdis tų, kuriuos sutinka. Ir kad tas lobis yra pats jo artumas; jis vadinasi Šventoji Dvasia, kuri paguodžia ir drąsina.

Vardai „Tėvas“, „Sūnus“ ir „Šventoji Dvasia“ rodo, kad Dievas yra bendrystė, santykis, dialogas, meilė... taip, kad trys yra tik vienas. Taigi krikščioniškame tikėjime slypi didžiulis paradoksas – mes niekada negalime tapti tiesos šeimininkais.


Antras pasiūlymas - Ieškokime būdų sutikti Kristų


Jėzus nemokė teorijos; jis gyveno žmogaus gyvenimą, tokį kaip mūsų. Vienintelis skirtumas tas, kad jame Dievo meilė atsiskleidė netemdoma jokio šešėlio.

Net ir Jėzui gyvenant, daugelis juo netikėjo: „jis kaip galvos netekęs“ (Mk 3,21), jis „lygina save su Dievu“ (Jn 5,18).

Niekas nėra verčiamas juo patikėti. Tačiau tikėjimas yra daugiau nei jausmas. Tai ir racionalus veiksmas; gerai apsvarsčius, galima nuspręsti tikėti Kristumi.

Kodėl Jėzumi galima patikėti? Kodėl per du tūkstančius metų jis turėjo tiek daug sekėjų? Ar ne dėl jo nuolankumo? Jis nieko niekam neprimetė, o tiesiog ėjo pas visus žmones pasakyti, kad Dievas yra arti.

Jis pasitikėjo tais, kuriais atsisakė pasitikėti visuomenė. Jis grąžindavo jiems orumą, jis pats sutiko būti niekinamas ir atstumtas, kad nebūtų paneigta Dievo meilė nepasiturintiesiems ir atstumtiesiems.

Mes galime sutikti Kristų, Evangelijoje skaitydami jo gyvenimo istoriją. Šiandien jis mūsų tebeklausia „O kuo jūs mane laikote?“ (Mt 16,15). Ir jis pasakė, kad duoda mums save Eucharistijoje.

Mes galime jį susitikti būdami su tais, kurie jį tiki, kai mūsų bažnyčios yra svetingos bendruomenės.

Kitais metais mes kalbėsime, kaip galėtume praktiškai padėti pasiekti, kad visų, kurie myli Kristų, bendrystė taptų regima tikrove.

Mes sutinkame jį labiausiai skurstančiuose. Jėzus juos ypač mylėjo.

„Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių ir seserų, man padarėte“ (Mt 25,40), – rengdamiesi 2015 metų susitikimui, norėtume patvirtinti šių Kristaus žodžių tikrumą.

Mes galime jį sutikti žvelgdami į liudininkus, kurie juo pasitiki.

Eikime pavieniui ar drauge su kitais susitikti ir kalbėtis su moterimi ar vyru, kurio gyvenimą pakeitė susitikimas su Kristumi.

Arba drauge skaitykime tikėjimo liudininko gyvenimo istorijas: Pranciškaus Asyžiečio, Juozapinos Bachitos, Dytricho Bonheferio, Motinos Teresės, Oskaro Romero, Aleksandro Menio ir daugelio kitų.

Jie visi labai skyrėsi vienas nuo kito, kiekvienas buvo apdovanotas skirtingais talentais. Neturėtume mėginti jų kopijuoti, tačiau galime įžvelgti, kaip jie pasikeitė, pradėję pasitikėti Kristumi.

Jie turėjo silpnybių. Tačiau jie visi kalbėjo Dievui maldoje, net jei kai kurie iš jų išgyveno tikėjimo sutemas. Draugystė su Kristumi juos išlaisvino, ir taip galėjo sužydėti geriausios jų savybės.


Trečias pasiūlymas - Ieškokime būdų pasitikėti Dievu


Tikėti Dievą, pasitikėti juo, reiškia juo remtis. Tikėti – reiškia ne sugebėti viską paaiškinti ar užsitikrinti lengvesnį gyvenimą, bet rasti pusiausvyrą ir atskaitos tašką.

Tai reiškia nepriklausomybę nuo mūsų sėkmių ar nesėkmių; tikėjimas yra priklausyti ne nuo savęs, o nuo Kito, kuris mus myli.

Niekas negali gyventi neturėdamas kuo pasikliauti ir šia prasme kiekvienas kuo nors tiki. Jėzus kviečia mus pasitikėti Dievu taip, kaip jis pasitikėjo, ir dėl to, kad pasitikėjo. Jis moko mus melstis „Tėve mūsų, kuris esi danguje“.

Tylus garbinimas teikia peno mąstymui ir supratimui. Tačiau – ir tai dar svarbiau – tyliai garbindami mes stojamės Dievo slėpinio akivaizdon ir įžengiame į jį.

Kai puoselėjame „šabo“ momentus – atidedame darbus, skirdami savo laiką tam, kad keletą valandų per savaitę, prisimindami Kristaus mirtį ir prisikėlimą, užsuktume į vietos bažnyčią pasimelsti drauge su kitais. Visa tai padeda Dievui rasti vietos mūsų kasdieniame gyvenime.

Kiekviename žmoguje vyksta vidinis gyvenimas, kuriame vienu metu virpa
šviesa ir šešėliai, džiaugsmas ir baimė, pasitikėjimas ir abejonė. Čia gali
įvykti stebinantys proveržiai.

Kai žinome, kad mus myli, ir kai mes mylime, kai patiriame draugystės ryšius ar kai mus sujaudina sukurtojo pasaulio arba žmogaus kūrybos grožis, tada mus persmelkia suvokimas, kad gyvenimas išties gražus. Tos akimirkos mus gali užklupti netyčia; jas galime patirti netgi tuomet, kai kenčiame, jos – tarsi šviesa, pasirodanti iš kažin kur kitur.

Tokiais momentais galime matyti visai paprastą Šventosios Dvasios buvimą mūsų gyvenime.

Mūsų laikais, kai daugelis patiria santykių lūžius ir netikėtas gyvenimo permainas, santykis su Kristumi gali suteikti tęstinumą ir prasmę.

Tikėjimas nepašalina mūsų vidinių prieštaravimų, tačiau Šventoji Dvasia nuteikia mus gyventi džiaugsmo ir meilės gyvenimą.


Ketvirtas pasiūlymas - Be baimės atsiverti ateičiai ir kitiems


Įsitikinimas dėl tikėjimo neuždaro mūsų savyje. Pasitikėjimas Kristumi sužadina mums pasitikėjimą ateitimi ir pasitikėjimą kitais. Jis skatina mus drąsiai pasitikti šių laikų problemas ir drąsiai gyventi savo gyvenimą.

Tikėjimas yra tarsi inkaras, kuris mus užkabina Dievo ateityje per prisikėlusį Kristų ir su juo neatsiejamai sujungia. Evangelija neduoda peno postringauti apie gyvenimą po mirties; ji mums duoda tvirtą viltį, kad matysime Kristų, kuris jau yra mūsų gyvenimas.

Tikėjimas skatina mus nebebijoti ateities ir kitų žmonių

Tikėjimu grindžiamas pasitikėjimas nėra naivus. Jis neneigia, kad žmonijoje, net mūsų pačių širdyse esama blogio. Tačiau jis neleidžia pamiršti, kad Kristus atėjo dėl visų.

Pasitikėjimas Dievu pagimdo mumyse naują būdą žvelgti į kitus žmones, į pasaulį ir į ateitį – naują žvilgsnį, kuriame yra dėkingumo, vilties ir atidumo grožiui.

Pasitikėjimas Dievu mus išlaisvina, kad būtume kūrybingi.

Ir tada mes galime giedoti su IV amžiaus šventuoju Grigaliumi: „Kokia mintis gali suvokti Tave, kuris esi anapus visko? Visa Tave šlovina. Visų troškimai tiesiasi į Tave.“

Atnaujinta: 2013 m. balandžio 1 d.

PDF - 692.9 ko

Dienos skaitinys

treč, gruodžio 11 d.
Būrių būriai rinkdavosi Jėzaus pasiklausyti bei pagyti iš savo ligų. O jis traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis.
Lk 5,12-16
daugiau...

Dienoraščiui

 Įvykių paieška

Garso įrašai

2019-12-05 : Espère en Dieu + Psalms 80 / Eph 2:19-22 / Wait for the Lord / Notre père / Prayer by Brother Alois / Nimm alles von mir
IMG/mp3/podcast_2019-12-05.mp3
2019 m. gruodžio 5 d.
2019-11-28 : Alleluia 16 + Ps. 66 / Mt 26,36-46 / Aber du weißt den Weg für mich / Prayer by Brother Alois / Bénissez le Seigneur
IMG/mp3/podcast_2019-11-28.mp3
2019 m. lapkričio 28 d.
daugiau...

Bendruomenė

  • Aktualijos
  • Patriarcho Baltramiejaus apsilankymas Taizé
  • Pašaukimas ir istorija
  • Brolis Roger, Taizé įkūrėjas
  • Kiti apie Taizé
  • Broliai gyvenantys kitur
  • Brolių darbas
  • Solidarumas: Vilties akcija
  • Siekiant naujojo solidarumo

Prie tikėjimo šaltinio

  • Malda
  • Giesmės
  • Meditacijos ir apmąstymai

Atvykti į Taizé

  • Jaunimo susitikimai
  • Informacija skirta 2019 m.
  • Informacija skirta 2020 m.
  • Kelionė į Taizé
  • Multimedijos

Visame pasaulyje

  • Susitikimas Vilniuje
  • Mažos laikinos bendruomenės
  • Afrika
  • Amerika
  • Azija
  • Europa
  • Artimieji Rytai

Copyright © Ateliers et Presses de Taizé

Apie svetainę

[ Į viršų | Medis | Pradžia]

  • Kontaktai
  • Pamaldų laikas Taizé
  • Naujienos el. paštu
  • Autorinės teisės