• >
  • Prie tikėjimo šaltinio >
  • Meditacijos ir apmąstymai >
  • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją >
  • Kokia žmogaus vieta visatoje?
  lietuvių
  • Bendruomenė
  • Prie tikėjimo šaltinio
  • Atvykti į Taizé
  • Visame pasaulyje


 
  • Malda
    • Tiesioginė Taizé pamaldų transliacija
    • 2017 Velykos: Brolio Alois malda
    • Kasdieniniai šv. Rašto skaitiniai
    • Pamaldos kiekvienai dienai
    • Įvairi informacija
    • Jaunimas ir malda Taizé
    • Tylos vertė
    • Kaip paruošti pamaldas?
      • Kaip paruošti bendras pamaldas?
      • Paruošti svetingą pamaldų vietą
      • Ikonos maldoje
  • Giesmės
    • Melstis giedant
    • Išmokti giesmių
  • Meditacijos ir apmąstymai
    • Gavėnia 2020: Brolio Alois kreipimasis
    • „Labai paprasta tikrovė“
    • Biblijos apmąstymai
    • Klausimai apie tikėjimą ir Bibliją
      • Krikštas
      • Vaikai: Ką reiškia „priimti Dievo karalystę kaip vaikui“?
      • Kalėdų slėpinys
      • Bažnyčia ir valstybė: Koks, pagal Bibliją, turi būti tikinčiojo požiūris į supančią visuomenę?
      • Įsakymai
      • Kosmosas: Kokia žmogaus vieta visatoje?
      • Kryžius
      • Mirtis: Kodėl galime sakyti, kad Jėzus numirė „už mus“?
      • Dialogas: Religijos ir Evangelija
      • Eucharistija
      • Eucharistija antrojo amžiaus krikščionio akimis
      • Evangelizavimas: Ką reiškia „evangelizuoti“?
      • Tikėjimas
      • Tikėjimas: Kaip Naujasis Testamentas kalba apie tikėjimą?
      • Tikėjimas: Kuo ypatingas krikščionių tikėjimas?
      • Viešpaties baimė
      • Atleidimas: Du klausimai apie Judą
      • Atleidimas: Atleisti, ar tai reiškia užmiršti?
      • Laisvė: Ar aš vis dar esu laisvas, jeigu atsiliepiu į Kristaus kvietimą?
      • Laisvė: Ar visa, kas vyksta, iš anksto nuspręsta Dievo?
      • Laimė: Ar turime teisę būti laimingi, kai kiti kenčia?
      • Pragaras: Ar turi krikščionis tikėti, kad yra pragaras?
      • Viltis
      • Teisti: Kodėl Jėzus liepė mokiniams neteisti?
      • Mylėti priešus
      • Gailestingumas
      • Gailestingumas: Jei Dievas gailestingas, kodėl Biblijoje yra grasinimų?
      • Dievo artumas: Jei Dievas gyvena kiekviename žmoguje, tai kam reikalingas tikėjimas?
      • Sutaikinimas: Kokios yra tikrojo skirtingoms konfesijoms priklausančių krikščionių dialogo prielaidos?
      • Sutaikinimas: Kaip suderinti įvairovę ir sutaikinimą?
      • Nuodėmė: Ar turime apgailėti savo nuodėmes?
      • Kančia: Nekaltųjų kančios
      • Skirtumai tarp krikščionių: turtas ar problemų šaltinis?
      • Pasaulis: Ar mes galime pagerinti pasaulį?
    • Kristaus liudytojų portretai
      • Motina Teresė
      • Šv. Jonas Auksaburnis (344-407): stebinantis šiuolaikiškumas
      • Dietricho Bonhoefferio (1906-1945) aktualumas
      • Susitaikinimo kelias: Brolis Roger
      • Jeremijas
      • Dorotėjas Gazietis (VI amžius) – nuolankumas ir bendrystė
    • Brolio Alois savaitiniai apmąstymai
      • Velykos 2020: Kyla nauja šviesa
    • Metų laiškas
      • Brolis Alois 2021: Viltis laiku ir nelaiku
      • Brolis Alois 2020: Visada kelyje, visada įsišakniję
      • Brolis Alois 2019: Nepamirškite svetingumo!
      • Brolis Alois 2018: Neišsenkantis džiaugsmas
      • Brolis Alois 2017: Kartu atverti vilties kelius
      • Brolis Alois 2017: Kvietimas Bažnyčių vadovams 2017-taisiais
      • Brolis Alois 2017: Europos žemyno vienybės link
      • Brolis Alois 2016: Išdrįsti būti gailestingu
      • Taizé 2015
      • Brolis Alois 2012-2015: Siekiant naujojo solidarumo
      • Brolis Alois 2015: Keturi pasiūlymai kaip būti „žemės druska“
      • Brolis Alois 2014: Keturi pasiūlymai kaip „Siekti regimos visų Kristų mylinčių žmonių bendrystės“
      • Brolis Alois 2013: Keturi Pasiūlymai Atskleisiantys Pasitikėjimo Dievu Šaltinius
      • Brolis Alois, 2011: Laiškas iš Čilės
      • Brolis Alois, 2010: Laiškas iš Kinijos
      • Brolis Alois, 2009: Laiškas iš Kenijos
      • Už atvirą ir solidarią Europą
      • Brolis Alois, 2008: Laiškas iš Kočabambos
      • Brolis Alois: Laiškas tiems, kurie nori sekti Kristų
      • Brolis Alois: Kvietimas krikščionims taikytis
      • Brolis Alois, 2007: Laiškas iš Kalkutos
      • 2006-iesiems: Nebaigtas brolio Roger laiškas
      • Brolis Roger, 2005: Taikos sklidina ateitis
    • Siekiant naujojo solidarumo
      • „Siekiant naujojo solidarumo“ : 2012-2015: Trejų metų kelionė
      • Klausantis jaunimo
        • Klausantis Europos jaunimo
        • Siekiant naujojo solidarumo: Klausantis Amerikos jaunimo
Kosmosas
 

Kokia žmogaus vieta visatoje?

Antikoje pasaulį įsivaizdavo kaip triaukštį namą. Viršutiniame aukšte – dangus – Dievo ir jo angelų buveinė, po žeme – mirusiųjų karalystė, o per vidurį – žemė, apgyvendinta augalų, gyvūnų ir žmonių. Tokioje visatoje žmogaus svarba atrodė savaime suprantama. Įkurdintas tarp dieviškojo ir sukurtojo pasaulių, jis buvo pašauktas būti tarpininku tarp tų dviejų.

Šiuolaikinis mokslas radikaliai pakeitė šį požiūrį. Mums – pasimetusiems mažoje planetoje, besisukančioje apie vieną žvaigždę (kokių milijardai vidutinio dydžio galaktikoje nuolat besiplečiančioje visatoje), – pretenduoti į centrinę vietą visoje tvarkoje atrodo perdėta, net beprotiška.

Tačiau gal ir Biblijos žmogus turėjo panašią patirtį. 8 psalmėje kažkas žvelgia į didžiulį žvaigždėtą dangų, ir iš jo lūpų spontaniškai kyla šauksmas: „Kas gi žmogus, kad jį atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpinies?“ (5 eil.). Matyt, visatos didybė trikdė ir jį.

Tačiau tolesnėje eilutėje psalmininkas atgauna pusiausvyrą įsitikinime, kuris kyla iš tikėjimo: „Tu sukūrei jį nedaug už save menkesnį“. Žmogaus vieta visatoje priklauso nuo jo santykio su bet kokios gyvybės Šaltiniu. Dievas jį išsirinko ne todėl, kad žmogus buvo įspūdingiausias iš būtybių; pats savaime jis – gležnas ir mažas – nėra kažin kas. Jo didybė kyla ne iš jo ypatybių, bet iš dieviškojo pašaukimo: Dievas jį pasirinko, „jis viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui“ (7 eil.).

Čia susiduriame su kita problema. Žodis „viešpatauti“ gali turėti neigiamų reikšmių. Ar žmonės turi teisę (ar netgi ir pareigą?) primesti savo valią visai kūrinijai? Ar toks nežabotas žemės išnaudojimas nepridarė per daug žalos, nuo kurios tebekenčiame?

Veiksmažodis, verčiamas kaip „viešpatauti“, pirmiausia nurodo karaliaus veiklą. O Izraelyje karaliaus užduotis buvo ne engti tautą, bet užtikrinti visuomenėje teisingumą ir taiką. Jis galėjo naudotis savo galia tam, kad galingieji nespaustų silpnųjų, kad tarp įvairių grupių vyrautų darna. Taip ir žmonių vaidmuo Biblijoje yra naudotis savo proto ir kūrybingumo dovanomis tam, kad padarytų visatą tinkamą gyventi visoms būtybėms. Ir ieškodami kosminės taikos jie turi pradėti nuo vidinės ramybės, kuri ateina iš bendrystės su Dievu – taikos, ramybės Šaltiniu. Kitaip jie į aplinkinį pasaulį tik projektuos savo pačių pasidalijimus.

Kaip šiandien skaityti biblinius sukūrimo pasakojimus?

Akivaizdu, kad sukūrimo pasakojimai Biblijos pradžioje parašyti nepaisant šiuolaikinio mokslo požiūrio. Todėl kai kas beatodairiškai juos atmeta. Kiti reaguoja į tai stengdamiesi įrodyti, kad jie geriau aprašo tikrovę negu šiuolaikinės teorijos. Ar įmanoma rasti išeitį iš to, kas dažnai atrodo kurčiųjų dialogu?

Pirmiausia, tariamas tikėjimo ir mokslo konfliktas menkai akcentuojamas pačiuose tekstuose. Pirmasis Pradžios knygos skyrius savaip yra „moksliškas“, nes liudija apie kruopštaus stebėjimo galias ir gebėjimą klasifikuoti. Pavyzdžiui, 12 eilutėje rūpestingai viena nuo kitos atskirtos įvairios augalų rūšys, labai panašu, kad pagal reprodukcijos būdą: žolės be regimų sėklų, sėklas vedantys javai, medžiai, kurių sėklos paslėptos vaisiuje. Tik tai ne šių dienų mokslas, nes Biblijos autoriai neturėjo nei mūsų žinioje esančios metodologijos, nei instrumentų.

Bet tikrasis skirtumas tarp biblinių pasakojimų ir visatos kilmės mokslinio tyrimo glūdi ne tiek taikomame metode, kiek keliamuose klausimuose. Mūsų laikų fizikai ir biologai pirmiausia siekia perprasti mechanizmus, pagal kuriuos susidarė pasaulis ir gyvybė, ir kaip jie funkcionuoja. Biblijos autoriams rūpėjo visai kas kita: jie norėjo susieti Izraelio istoriją ir jo Dievą su žmonija ir visata kaip visuma. Jie norėjo išpažinti savo tikėjimą, kad jų Dievas yra tikrai visuotinis, giliai įsitraukęs į viso, kas yra, būtį ir lemtį.

Be to, jie norėjo parodyti, kaip pasaulis, kokį mes pažįstame, išplaukia iš šio Dievo tapatybės. Kas priklauso esminiams jo, kaip Dievo kūrinio, bruožams ir kas, priešingai, nesiderina su Dievo kūrinio statusu? Suprasti savo kilmę tokiu būdu – tai rasti teisingo gyvenimo planą. Taigi Biblijos autorių susirūpinimas buvo anaiptol ne teorinis. Jų pastangos buvo dalis to, kas Biblijoje vadinama išmintimi, stengimasis gyventi dermėje su tikrove.

Bandydami Biblijos pasakojimuose įžvelgti alternatyvą mokslinėms teorijoms ar filmą apie tai, „kaip ten buvo iš tikrųjų“, pasmerkiame save nusivylimui. Tačiau jei norime suprasti savo gyvenimo prasmę, galime ten rasti toli vedančių užuominų. Jei galiausiai viskas atsiremia į Dievą, santykis su juo įteikia mums raktą nuo gyvenimo, kuris tikrai prasmingas.

Atnaujinta: 2006 m. liepos 3 d.

Dienos skaitinys

penkt, sausio 22 d.
Paulius rašė: Viešpats ištikimas. Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto.
2 Tes 3,1-5
daugiau...

Dienoraščiui

2021 m. gruodžio 28 d. - 2022 m. sausio 1 d. , Italija:
Kitas Europos susitikimas vyks Italijoje, Turine
 Įvykių paieška

Įvairi informacija

Your browser does not support the audio element.

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Your browser does not support the audio element.

2020 m. rugpjūčio 13 d.

daugiau...

Brolių darbas

Brolių darbas

Bendruomenė

  • Aktualijos
  • Patriarcho Baltramiejaus apsilankymas Taizé
  • Pašaukimas ir istorija
  • Brolis Roger, Taizé įkūrėjas
  • Kiti apie Taizé
  • Broliai gyvenantys kitur
  • Brolių darbas
  • Solidarumas
  • Siekiant naujojo solidarumo

Prie tikėjimo šaltinio

  • Malda
  • Giesmės
  • Meditacijos ir apmąstymai

Atvykti į Taizé

  • Asmens apsauga
  • Susitikimai internetu
  • Jaunimo susitikimai
  • Informacija skirta 2021 m.
  • Informacija skirta 2020 m.
  • Kelionė į Taizé
  • Multimedijos

Visame pasaulyje

  • Susitikimas Vilniuje
  • Mažos laikinos bendruomenės
  • Afrika
  • Amerika
  • Azija
  • Europa
  • Artimieji Rytai

Copyright © Ateliers et Presses de Taizé

Apie svetainę

[ Į viršų | Medis | Pradžia]

  • Kontaktai
  • Pamaldų laikas Taizé
  • Autorinės teisės