Pirmasis pasiūlymas: Padėti šalia esantiems atrasti gyvenimo skonį

„Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti?“ (Mt 5,13)

Būti žemės druska yra Dievo dovana, kurią norime priimti su džiaugsmu. Būdami žemės druska, galime padėti kitiems pajusti gyvenimo džiaugsmą. O kai padarome gyvenimą gražų tiems, kurie mums patikėti, mūsų pačių gyvenimas įgauna prasmę.
Jei, matydami daugybę kliūčių, klausiame savęs „kam toliau kovoti?“, turime prisiminti, kad pasūdymui tereikia mažo žiupsnelio druskos.
Maldoje išmokstame žvelgti į save taip, kaip Dievas žvelgia į mus; Dievas mato mūsų talentus, mūsų galimybes.
„Neišsidvokti“ - tai dovanoti save, tiek kūną, tiek sielą, ir tikėti Dievo dovanomis mumyse.

• Ar ieškome to, kas mus pačius ar aplinkinius augina ir teikia gyvenimui pilnatvę?

Antrasis pasiūlymas: Įsipareigoti siekti susitaikymo

„Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.“ (Mt 5, 23-24)

Giliai širdyje visi mes trokštame gyventi drauge, kaip viena žmonijos šeima, tačiau tai neįvyksta savaime, nei šeimoje, nei tarp draugų, nei mūsų miestuose, kaimuose, nei tarp valstybių.
Kai krikščionys susitaikys tarpusavyje, jie taps ženklu visai žmonijai, kuri taip pat trokšta vienybės.
Labai dažnai susitaikinti reikia nedelsiant. Kad galėtume to siekti, turime suprasti, jog visuomenėje egzistuoja baimė, kuri neleidžia įveikti išankstinių nusistatymų; turėtume suvokti, kad kiti žmonės gali būti nusistatę prieš mus.
Evangelija kviečia mus neperduoti aplinkiniams ar būsimoms kartoms apmaudo, paveldėto iš praeities.

• Ar išdrįstume pradėti dialogą su žmonėmis, kurie laikosi skirtingo požiūrio, pasirenka kitokį gyvenimo būdą, išpažįsta kitą religiją, yra ne tos pačios kultūros ar socialinio sluoksnio atstovai? Ar išdrįstume susipažinti, pakviesti į svečius? Ar rastume drąsos paprašyti atleidimo arba atleisti?

Trečiasis pasiūlymas: Dirbkime taikos labui

„Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.“ (Mt 5,9)

Taika – tai daugiau nei konflikto nebuvimas. Taika - tai laimė; ji suteikia kiekvienam jo teisėtą vietą; ji yra gyvenimo pilnatvė. Kai priimame Dievo mums siunčiamą taiką, ji plinta ir užvaldo visus, šalia esančius, visą kūriniją.
Taikos troškimas mūsų širdis padaro visa apglėbiančias, pripildo jas atjautos kiekvienam žmogui. To išraiška – svetingumas, gerumas mūsų šeimose, gyvenamoje aplinkoje, kasdieniame darbe.
Taika yra ir teisingumo pagrindas. Visuomenėje, kur prabanga ir skurdas egzistuoja vienas šalia kito, argi turėtume stebėtis, matydami įvairias smurto apraiškas? Dalinimasis turtais numaldo įtampą ir padeda siekti bendro gėrio.
Kai kurie žmonės įsipareigoja skatinti taiką, prisiimdami atsakomybę viešajame savo valstybės gyvenime (dirbdami asociacijoje, įmonėje, padedančioje specialiųjų poreikių žmonėms).

• Ar galime prisiartinti prie žmogaus, kurio širdyje nėra ramybės? Ar galime būti pakankamai dėmesingi migrantams? Ar galime pastebėti situacijas, kur klesti neteisingumas, ir apsaugoti tuos, kurie yra pažeidžiami? Ar galime atpažinti šiuolaikines vergovės formas? Ar galime jungtis prie bendros maldos už taiką, pavyzdžiui, kiekvieną sekmadienį pusvalandį pabūti tyloje?

Ketvirtasis pasiūlymas: Rūpinkimės mūsų Žeme

„Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“ (Mt 5,5)

Romieji yra ne tie, kurie naudojasi kitais. Jie palieka vietos kitiems. Jie nemonopolizuoja Žemės. Romumas jokiu būdu nėra pasyvumas, tai - mūsų smurtingų vidinių impulsų valdymas.
Žemė nėra mūsų nuosavybė. Ji patikėta mums; esame pašaukti ja rūpintis. Mūsų planetos ištekliai nėra beribiai. Mes privalome solidarizuotis su visais žmonėmis ir tautomis, stengtis dėl ateities kartų.
Naudodamiesi gamtiniais ištekliais, visuomet turime rasti deramą pusiausvyrą tarp būtiniausių poreikių patenkinimo ir nuolatinio troškimo turėti daugiau.
Kad suformuotume tokį gyvenimo būdą, kuris užtikrintų tvarią plėtrą, turime pasitelkti vaizduotę ir kūrybiškumą. Tai turėtume naudoti kasdieniame gyvenime, tai skatintų mokslinius tyrimus ir naujų visuomeninių projektų kūrimą, būtų įkvėpimo šaltiniu menininkams.

• Ar galime paanalizuoti mūsų gyvenimo būdą ir pabandyti jį supaprastinti, atsisakyti dirbtinų ar perteklinių dalykų? Gyvenimo supaprastinimas gali tapti džiaugsmo šaltiniu. Kaip galime kurti dalinimosi tradiciją? Ką galime gauti ir duoti? Nepamirškime padėkoti Viešpačiui už kūriniją; kad tai padarytume, reikalingi poilsis ir kontempliacija.