Evangelijoje girdime Jėzaus kvietimą: „Sek paskui mane!“ Ar galime jam atsakyti viso gyvenimo įsipareigojimu?

Mumyse visuose gyvas laimingos ateities troškimas. Bet gali susidaryti įspūdis, jog esame saistomi daugelio apribojimų, ir kartais pasiduodame nusiminimui.

Tačiau Dievas yra čia: „Prisiartino Dievo karalystė“ (Morkaus 1, 15). Jo buvimą suvokiame, kai priimame savo gyvenimo situacijas tokias, kokios jos yra, kad kurtume atsiremdami į tai, kas yra.

Niekas nenori pasinerti į idealizuotos būties svajones. Pritarkime tam, kas esame, ir tam, kuo nesame.

Ieškoti laimingos ateities reiškia rinktis.

Kai kas ryžtingai apsisprendžia sekti Kristų savo šeimos gyvenime, visuomenėje, įsipareigojime kitų labui. Taip pat esama tokių, kurie savęs klausia: kaip sekti Kristų renkantis celibato kelią?

Norėčiau padrąsinti tą, kuris svarsto apie pasirinkimą visam laikui:

Susidūręs su tokiu įsipareigojimu, tu gali abejoti. Bet jei eisi giliau, rasi džiaugsmą visiškai atsiduoti. Laimingas, kas pasiduoda ne baimei, bet Šventosios Dvasios artumui.

Galbūt tau sunku patikėti, kad Dievas šaukia tave asmeniškai ir laukia, kad jį mylėtum. Tavo būtis jam svarbi.

Kviesdamas tave Dievas nenurodo, ką tu turi daryti. Jo kvietimas pirmiausia yra susitikimas. Leiskis Kristaus priimamas, ir tu atrasi, kokiu keliu tau eiti.

Dievas kviečia tave į laisvę. Jis nepaverčia tavęs pasyvia būtybe. Per savo Šventąją Dvasią Dievas gyvena tavyje, bet nepakeičia tavęs savimi. Priešingai, jis pažadina netikėtas jėgas.

Kol esi jaunas, tu gali bijoti ir gundytis nepasirinkti, kad išlaikytum atviras visas galimybes. Bet kaip rasi išsipildymą, jei liksi kryžkelėje?

Priimk, kad tavyje yra neišsipildžiusių lūkesčių ir net neišspręstų klausimų. Skaidria širdimi pavesk save. Bažnyčioje yra žmonių, galinčių tave išklausyti. Toks išklausymas per ilgesnį laiką padės tau suvokti, kaip visiškai atiduoti save.

Mes nesame vieni sekdami Kristų. Mus neša ta bendrystės paslaptis, kuri yra Bažnyčia. Joje mūsų taip tampa garbinimu. Galbūt nedrąsiu, netgi kylančiu iš mūsų skurdo, bet pamažu tampančiu džiaugsmo šaltiniu, trykštančiu visą mūsų gyvenimą.

Brolis Alois