Biblijos apmąstymai

Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos“. Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“ Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis“. Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“. (Jono 11, 21-27)

Jėzui atvykus į Betaniją, praėjus keturioms dienoms po Mortos brolio Lozoriaus mirties, ji išeina pasitikti Jėzaus. Jau prieš kelias dienas pranešusi Jėzui, kad Lozorius serga, ji ir jos sesuo Marija su nerimu laukė jo. „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.“ - tiesiai pasako ji. Ji negali suprasti, kodėl Jėzus taip ilgai užtruko. Tada dar pasako dar kai ką: „Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos“. Pirmojo amžiaus Palestinoje tikintieji žydai neturėjo vieningo supratimo apie prisikėlimą.

Sadukiejai neigė bet kokią prisikėlimo galimybę ar bent jau abejojo, kad išvis galima ką nors apie tai pagrįstai pasakyti. Fariziejai tikėjo prisikėlimu, tačiau ne visada sutarė dėl to, ką tai tiksliai gali reikšti, pavyzdžiui, ar visi žmonės prisikels, ar tai apims visą žmogų, su kūnu ir siela.

Taigi, ką turi omeny Morta, kai ji sako Jėzui, kad Dievas duos jam viską, ko jis paprašys? Ar ji netiesiogiai prašo Jėzaus prikelti Lozorių iš numirusių? Panašu, kad ne, sprendžiant iš to, apie ką jie kalba vėliau. Kai Jėzus atsako: „Tavo brolis prisikels“, ji sako: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis“. Morta tiki prisikėlimu paskutinę dieną ir vis dėlto su mirusiu ir kape gulinčiu broliu ji kalba lyg viskas dar būtų nesibaigę net ir dabar. Regis, ji tiki viena, bet tuo pačiu metu dėl to, ką matė ir žino apie Jėzų, ji peržengia tai, kuo sąmoningai tiki.

Jėzaus atsakymas Mortai yra vienas labiausiai stulbinančių ir ryškiausių žodžių visose evangelijose. „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“, - sako Jėzus jai. Su Jėzumi prisikėlimas tampa dabartimi. Žodžiams „Aš esu“ tenka ypatingas svoris prisimenant Dievo žodžius Mozei prie degančio krūmo: „Aš esu, kuris esu“ (Išėjimo knygos 3 skyrius). Tas pats Dievas yra ir veikia čia ir dabar, Jėzuje. „Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Tai suvokti nelengva, tačiau mums turėtų tapti aiškiau, kai suprantame, jog žodis „mirti“ vartojamas dviem reikšmėmis. Pirmu atveju („nors ir numirtų“) kalbama apie fizinę mirtį. Antru atveju („neragaus mirties per amžius“) kalbama apie mirtį kaip galutinį atsiskyrimą nuo Dievo ir gyvenimą po to, kai žmogus mirė fiziškai. Jei tiki manimi, sako Jėzus, tu pradėsi gyventi naują gyvenimą jau dabar. Prisikėlimas nėra skirtas tik vėlesniam laikui, po to, kai numirštama. Kai mirsi, nebūsi atskirtas nei nuo Dievo, nei nuo gyvenimo; todėl būsi gyvas.

„Ar tai tiki?“, - klausia Jėzus. Morta atsako teigiamai ir žengia dar toliau, savo atsakyme omeny turėdama ne tai, ką jis ką tik pasakė, o veikiau tai, kas jis yra jos nuomone. Taip, ji sako: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“. Jėzus kalba tiesiai. Jis kalba mums apie labai svarbius dalykus, tačiau turime suvokti, kad šie dalykai laviruoja ant to, ką galima įsivaizduoti ir patikėti, ribos. Tegul Dievas veda jus į juos kaip Mortą ir Mariją, žingsnis po žingsnio.

 Kaip apibūdintumėte Mortos tikėjimą? Kaip manote, ką ji pamatė Jėzuje, dėl ko ji taip su juo kalbėjo?

 O kur esate jūs šiame tikėjimo prisikėlimu kely? Ar ši istorija jums padeda žengti dar vieną žingsnį? Jei taip, koks tai žingsnis?