Biblijos apmąstymai

Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje. Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu, jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei. Ja jis apipylė mus dėl Mylimojo, kuriame turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa. Jis dosniai apdovanojo mus savo malone su įvairiopa išmintimi ir sumanumu, paskelbdamas mums savo valios paslaptį, kaip jis panorėjo iš anksto nutarti jame, amžių pilnatvei atėjus, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje.Jame esame tapę paveldėtojais, iš anksto paskirti sutvarkymu to, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, kad būtume jo didybės šlovei mes, kurie nuo seno turėjome viltį Mesijuje. Kristuje ir jūs, išgirdę tiesos žodį – išgelbėjimo Evangeliją – ir įtikėję juo, esate paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo laidas, kol bus atpirkta jo nuosavybė jo didybės šlovei. (Efeziečiams 1, 3-14)

Kokie turtingi šie pirmieji laiško efeziečiams žodžiai! Po pasisveikinimo, kurio autorius, kaip tikima, yra Paulius, esame panardinami į teologinės minties, kuriai suvokti reikia šiek tiek laiko, gylį. Šios eilutės sudaro vieną dainingą frazę originalo graikų kalba. Tai šlovinimo giesmė, atskleidžianti, ką reiškia būti Dievo palaimintiems Kristuje, kuris ženklina mus Šventąja Dvasia.

Skaitydami pradedame suvokti dieviškąjį tikslą pritraukti visą žmoniją ir kūriniją amžinai šlovei, pakviesti juos priimti palaiminimą, kurį Dievas nori dovanoti mums. Įsivaizduokite, koks tai paskatinimas buvo šioms mažosioms ankstyvųjų krikščionių grupėms, gyvenančioms kitokių jėgų valdomame pasaulyje. Jie – dalis vyksmo, kuris daug didesnis nei jie patys gali pamatyti, ir kuris išsipildys „amžių pilnatvei atėjus“. (10 eil.)

Mes sukurti ir paskirti gyventi Dievo šlovei. Šioje giesmėje tris kartus pasikartoja žodžiai „Dievo didybės šlovei“ (6, 12, 14 eil.). Šv. Rašte šlovinimas yra tinkamas žmonių atsakas į Dievo laisvai dovanojamą meilę (žr. 118 psalmės 1 eil.). Tačiau tai ne tik veiksmas, kuriuo reiškiama žmonių padėka. Tai taip pat priemonė, kuri padeda atverti mums gelbstinčią Dievo meilės pilnatvę (žr. Luko 17, 11-19, dešimties raupsuotųjų išgydymas - tas, kuris šlovina, yra išgydomas). Šlovinimas atveria akis, kad pamatytume mus suteiktos Dievo dovanos dydį.

Devynis kartus matome čia pavartotus žodžius „Kristuje / jame“ ir kartą - „Mylimajame“ (6 eil.). Atkreipkite dėmesį, kad „mes“ arba „jūs“ (daugiskaita) esame „Kristuje“. Šie žodžiai skirti bendruomenei, o ne tik tikinčiam asmeniui.

Šiandien mes dažnai kalbame apie asmeninį išganymą, tačiau čia suprantame, kad būti „Kristuje“ – tai leisti save perkelti į naują pasaulį, kuriame naujai suvokiame save ir kitus. Taip pat susivienyti meilėje ir būti ten, kur jaučiame mylintį Kristaus žvilgsnį. Taip pat žinoti, kad esame iš anksto paskirti tapti įsūniais, ir kad toks yra Dievo planas mums visiems. Galiausiai – tikėti, kad nepaisant mūsų kolektyvinių nesėkmių ir iššūkių, Dievas mums atleidžia ir įtraukia į savo meilės planą. Ir visa tai visiems bendrai, ne atskirai!

Ir šis bendrumas apims visą žmoniją. Atpirkimas Jėzaus krauju (6 eil.), jo mirtis ir prisikėlimas (12 ir 13 eil.) tampa kosminiu įvykiu nes prie tų, kurie pirmiausia įtikėjo Kristų (Dievo tauta), prisijungia ir visi kiti (tautos), kurie išgirdo ir įtikėjo. Jie taip pat gavo „pažadėtąją Šventąją Dvasią“. Dievas sujungia visa, kas yra danguje ir žemėje, vienoje galvoje (10 eil.), t. y. Kristuje, kad paskatintų išsipildyti Kristuje. Taip Dievas paskelbia savo valios paslaptį - tai yra Dievo malonę (5, 9 eil.). Dievas džiaugiasi tai darydamas dėl mūsų. Esame apdovanoti palaima, Dievo dovana Kristuje.

 Kaip „mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje“? Ką reiškia būti palaiminimu kitiems?

 Kas šiose eilutėse mums padeda išlikti kartu Kristuje?

 Kaip susidūrus su kasdienio gyvenimo sunkumais šios eilutės padeda pamatyti platesnį vaizdą?

 Kokia vietą mūsų gyvenime užima šlovinimas?