TAIZÉ

Biblijos apmąstymai

 
Mėnesio Biblijos apmąstymas pateikiamas norint padėti ieškoti Dievo tyloje ir maldoje, kasdieniame gyvenime. Reikėtų skirti apie valandą pasiūlyto Biblijos teksto su trumpu komentaru skaitymui ir klausimų apmąstymui. Paskui susirinkti trims-dešimčiai žmonių pasidalyti tuo, ką kiekvienas atrado, ir galbūt skirti laiko maldai.

JPEG - 31.8 ko

2024

vasario

Morkaus 4, 35-41 Rinkimės pasitikėti
Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys. Tuomet pakilo didžiulė vėtra, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“

Galilėjos ežero pakrantėje susirinkusios minios klausėsi Jėzaus, ir Jis jiems daug kalbėjo apie Dievo karalystę. Diena jau buvo pasibaigusi, sutemo. Tačiau tada Jėzus kreipiasi į mokinius ir pasiūlo jiems persikelti į kitą ežero pusę. Atrodo, kad mokiniai nesuabejoja. Keli iš jų – žvejai ir, be abejonės, gerai pažįsta tas vietas.

Iki šios Morkaus evangelijos vietos pasakojimas iš esmės vyko Jėzaus gimtojoje Galilėjoje. Keliaudamas į kitą krantą, Jėzus nusprendžia aplankyti kitą kraštą. Galilėjoje gyveno daugiausia žydų tautybės gyventojai, o kitame krante – pagonys, ne žydai. Nors abi puses valdė romėnai, jas skiriantis ežeras veikė kaip apsauginė zona. Ir iš tiesų toliau pasakojamoje istorijoje, kai Jėzus ir mokiniai išplaukia į kitą krantą, jų laukia visai kitoks vaizdas. Juos pasitinka ne minia, besiveržianti išgirsti, ką Jis nori pasakyti, bet neapsakomai kenčiantis žmogus, kurį atstūmė jo paties žmonės.

Regis, šios trys scenos yra glaudžiai susijusios: pirma, Jėzus neskuba kalbėti apie Dievo karalystę su minia, susirinkusia palei krantą, paskui maža valtelė, plaukianti naktį per vandenį, ir, trečia, atėjus dienai, stulbinantis susitikimas kitame krante. Dievo karalystė – tai „yrimasis į kitą krantą Ji egzistuoja visada ir visur, kai leidžiame, kad Dievo dovana augtų mumyse ir padėtų mums sutikti kitus (artimus ar tolimus), kaip žmones vertus mūsų dėmesio ir pagarbos. Šis unikalus Jėzaus būdas matyti žmones, prieiti prie jų ir bendrauti su jais daugeliu atžvilgių atspindi Gerosios Naujienos esmę.

Ir šiais laikais Galilėjos ežeras, esantis maždaug 200 metrų žemiau jūros lygio ir apsuptas didelių kalvų, garsėja netikėtomis audromis. Audrai užklupus, Jėzus miega valties gale, galvą padėjęs ant pagalvės, kuri, greičiausiai, skirta tam, kuris iriasi. Koks vaizdas! Jėzus kietai miega ant pagalvės tarp savo mokinių, siaučiant audrai. Galime prisiminti vieną iš palyginimų, kuriuos Jėzus anksčiau pasakojo žmonėms. Jis sakė, kad su Dievo karalyste yra „kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip“ (Mk 4, 26–27). Jėzus valtyje su mokiniais įkūnija pasitikėjimo kupiną sėjėjo poilsį.

Tačiau audra ir toliau siaučia, net pačiose mokinių širdyse. Jie šaukia: „Mokytojau, ar Tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Jėzus prabyla, taria kelis žodžius, ir įsivyrauja didžiulė ramybė. Galėtume net sakyti megaramybė, remdamiesi graikišku žodžiu, kurį pavartojo Morkus, t. y. megalē – būdvardžiu, kuriuo jis apibūdina audrą, o galiausiai ir mokinių baimę.

Tikėjimas nėra beprasmis, pasikartojantis veiksmas. Šiame pasakojime matome, kaip pasitikėjimas Jėzumi gyvena ir kvėpuoja, kaip jis reaguoja į žmones ir įvykius, kaip jis įgyvendinamas daugybe, dažnai iš pažiūros kasdienių veiksmų: klausymu, valties nukreipimu į kitą krantą, irklų ir burių valdymu, šauksmu audros metu, baimės reiškimu... Šiandien Jėzus siūlo ir mums įsiklausyti ir palikti savo pažįstamus krantus. Mums nereikia toli keliauti, kad atrastume dygstančią karalystę ir patys paragautume Kristaus ramybės.

- Kaip aš suprantu Jėzaus žodžius: „Irkimės į kitą pusę“?
- Su kokiomis audromis susiduriu aš ar kiti?
- Kokiais veiksmais išgyvename ir įgyvendiname savo pasitikėjimą?



Kiti Biblijos apmąstymai:

Atnaujinta: 2024 m. vasario 1 d.
Biblijos tekstas cituojamas iš:
„Biblija arba Šventasis Raštas“,
ekumeninis leidimas,
Lietuvos Biblijos Draugija, 2005.