Biblijos apmąstymai

Jėzus pasakė: „Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ’Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’. Protingosios atsakė: ’Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ’Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!’ O jis atsakė: ’Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“. (Mato 25, 1-13)

Prieš pat suėmimą Getsemanės sode Jėzus ragina savo mokinius „budėti ir melstis“. Tuo metu jo raginimas yra kartu ir perspėjimas, „kad jie nepatektų į pagundą“. Šiame palyginime raginimas budėti siejamas su Karalystės puota. Šis pakartojimas rodo sąsają tarp jaunikio atėjimo ir Jėzaus žengimo kančios keliu. Karalystės atėjimas ne toks, kokį žmonės įsivaizduoja, ir nesunkiai galima praleisti akimirką, kai durys atsiveria. Todėl raginama budėti: nes nežinomas ne tiek susitikimo laikas, kiek pats pasireiškimo pobūdis.

Šis palyginimas kviečia mus būti pasirengusius priimti Kristų bet kokiomis aplinkybėmis. Kristaus atėjimo negalima pašalinti iš jokios situacijos. Tai prasideda jau dabar. Jo, kaip prisikėlusio Viešpaties, buvimo užtikrinimas pakeičia jo atėjimo netikėtumo aspektą. Tai yra padrąsinimas tiems laikams, kai turime tvirtai laikytis tikėjimo, dar aiškiai nematydami.

Šį palyginimą galiu suprasti ir labiau asmeniškai. Karalystės pokylių salė, kurioje jaunikis mane pasitinka, yra mano širdis. Jaunikis, kuris manyje atveria tas Karalystės duris, yra Kristus, kuris eina pirma manęs ir kuris vienas gali suteikti pavidalą mano intymiausiam troškimui mylėti Dievą ir artimą. Jis myli manyje paties Tėvo meile — beribiu dosnumu ir begaliniu atleidimu. Jis išlaisvina mane iš izoliacijos ir leidžia man likti jame, bendrystėje su Tėvu. O aš ar galėčiau užmigti? Ar kiti rūpesčiai galėtų išstumti mano troškimą? Žibintas yra mano malda. Ji padeda atkurti manyje vidinę vienovę. Taip malda paruošia vietą Kristui apsigyventi manyje. Alyva yra mano ištikimybė maldoje. Palyginimas yra kvietimas tvirtai išlikti maldoje, arti širdies durų, atpažinti jaunikį, kai jis ateina ir atveria pokylių salės duris.

 Kas leidžia man išlikti ištikimam maldoje?

 Kokiomis neįtikėtinomis aplinkybėmis atpažinau Kristaus atėjimą?

 Kokie Jėzaus žodžiai man užtikrina jo buvimą mano gyvenime?

 Kokie santykiai su kitais jau galimi maldoje?