Biblijos apmąstymai

Neapmaudauk dėl nedorėlių,

nepavydėk tiems, kurie daro pikta.

Juk jie veikiai išnyks kaip žolė

ir nuvys kaip vešlūs augalai.

 

Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, –

gyvensi krašte ir būsi saugus.

Džiaukis iš širdies Viešpačiu,

ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis. [...]

(Psalmė 37)

Vienas iš rimčiausių mus neraminančių klausimų: kodėl pasaulyje yra tiek daug blogio. Baisu matyti tiek daug neteisybės ar nepelnytų kančių; ir tai, kad nesąžiningi ar blogos valios žmonės dažnai švenčia pergalę; matyti skubiai spręstinas problemas, į kurias niekas nekreipia dėmesio. Dažnai esame linkę reaguoti į visa tai nusivylimu, įtūžiu, dažnai krentame į neviltį. Ne vienas tikriausiai pastebėjo, kad būtent taip reagavome į kai kurias praėjusių metų situacijas.

Šv. Rašte šiam klausimui skiriamas svarbus dėmesys. Tai yra pagrindinė Jobo, Išėjimo ir daugelio pranašų knygų tema. Apie šią problemą kalbama ir Evangelijoje. Tai taip pat šios psalmės tema.

Paprastai į neteisybę reaguoti pykčiu yra visai sveika, ypač jei tai mus skatina imtis veiksmų ir ieškoti sprendimo. Tačiau mūsų pyktis taip pat gali atsigręžti ir prieš mus pačius, ypač jei negalime veikti iškart, reikia palaukti: ir toks nerealizuotas pyktis gali būti žalingas.

37-osios psalmės autorius galbūt kalba su savimi, su tuo kuris linkęs reaguoti destruktyviai. Psalmė yra gana ilga. Originaliame hebrajiškame tekste kiekviena grupė prasideda kita abėcėlės raide, tarytum sakoma: „Čia turime skirti laiko, kad galėtume pažvelgti į tai, kas vyksta, iš visų galimų skirtingų kampų“. Norint atsakyti į mūsų klausimus apie blogio sėkmę ir rasti gerą būdą įveikti pyktį ir nusivylimą, reikia laiko. Psalmė kviečia mus ją skaityti pamažu, galbūt susikurti melodiją ir ją padainuoti, o žodžius skirti savo širdžiai.

Svarbu tai, kad psalmėje nebandoma mūsų paguosti sakant, kad tai, kas mums kelia nerimą, nėra taip rimta. Iš to neišplaukia, kad blogis vis dėlto tikrai nėra toks blogas. Čia vartojama kalba yra labai stipri, kai kuriais atvejais net šokiruojanti. Žmonės, atsakingi už blogio situacijas, įvardijami kaip „nedorėliai“ arba „negailestingieji“. Šiandien kalbame apie „blogį“ ar „neteisybę“; bet dažniausiai Biblija tai suasmenina ir kalba apie „blogus žmones“, „neteisingus“ ar „nedorus“. Ši kalba yra stipri, tačiau ji yra simbolinė: svarbu nepamiršti, kad joks žmogus nėra tiesiog nedoras ar blogas, kaip ir niekas nėra tobulas. Visi yra gėrio ir blogio mišiniai. Bet tai nėra atleidimas nuo blogos situacijos: neteisybė iš tikrųjų yra blogis, ir nereikia apsimesti, kad yra kitaip.

Iš esmės psalmė – tai raginimas pasitikėti. Ji tvirtina, kad gėris turi kur kas gilesnes šaknis nei nedorybė; sąžiningumas iš tikrųjų yra kur kas stipresnis už blogį, nes tai Dievo kelias; ir skirtumas galiausiai tikrai pasimatys. Psalmynas kviečia mus atsitraukti nuo situacijos, kad ir kaip sunku bebūtų, ir įgyti platesnę perspektyvą. Pasitikėjimas Dievu turi tokį poveikį: jis ragina mus susidaryti platesnį vaizdą - tada vėl galime kvėpuoti giliai, o šlovinimas ir viltis vėl tampa įmanomi. Blogio situacija ar bet kokia problema netrunka atkreipti mūsų dėmesį į ją, užpildydama visą mūsų regėjimo lauką, o rezultatas - mes galime jaustis priblokšti ir bejėgiai. Pasitikėjimas Dievu gali padėti mums atsipalaiduoti ir nesistengti kontroliuoti situacijos, bet palikti Dievui rūpintis tuo ir rasti naujos gaivos ir drąsos. Tai nėra raginimas rezignuoti ar atsisakyti kovos su tuo, kas negerai; bet tai raginimas kovoti su pasitikėjimu ir širdimi, kuri yra rami.

 Kokias situacijas esu patyręs, kai mane apėmė pyktis, kartėlis ar neviltis?

 Ar yra psalmėje eilutė, išreiškianti tą jausmą? Ar yra eilutė, kuri galėtų padėti man pamatyti platesnę perspektyvą?

 Ką man galėtų reikšti: kovoti su ramia širdimi?