Velykų 1

Giesmė

Psalmė

Dėkokite viešpačiui,
nes jis geras
ir jo ištikimoji meilė amžina!

Didelėje bėdoje šaukiausi viešpaties,
ir viešpats išklausė ir išlaisvino mane.
Su manimi viešpats, ir aš nebijau.

Geriau ieškoti pagalbos pas viešpatį,
negu pasitikėti žmonėmis.
Geriau ieškoti užuovėjos pas viešpatį,
negu pasitikėti didžiūnais.

Buvau nuožmiai puolamas ir beveik nugalėtas,
bet viešpats man padėjo.
Mano jėga ir drąsa yra viešpats;
jis mane išgelbėjo.
Teisiųjų palapinės aidi džiugia pergalės giesme.

Išaukštinta viešpaties dešinė!
viešpaties dešinė davė mums pergalę!
Nemirsiu, bet gyvensiu
ir skelbsiu viešpaties darbus.

Skaitinys

Paulius rašė: Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi paslėptas Dieve. Kai apsireikš Kristus – jūsų gyvastis, su juo ir jūs pasirodysite šlovingi.

arba

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalena atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“. Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įeina į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.

Giesmė

Tyla

Maldavimai

Šloviname tave, Jėzau, mūsų Išganytojau; savo kryžiumi tu nugalėjai mirtį.

Tu esi statytojų atmestasis akmuo; tu tapai kertiniu akmeniu. Padaryk mus gyvaisiais akmenimis savo Bažnyčioje.

Meldžiame tave už krikščionis, kad jie gyventų prisikėlimo džiaugsme ir per tarpusavio meilę būtų regimais tavo buvimo ženklais.

Meldžiame tave už tavosios Bažnyčios vadovus, kad švęsdami tavo prisikėlimą drauge su visais tavo tarnais būtų sustiprinti tavo tarnystei.

Meldžiame tave už tautų vadovus, kad jie vykdytų savo pareigas kaip teisingumo ir taikos tarnai.

Meldžiame tave už visus kenčiančius nuo ligos, sielvarto, senatvės ir tremties, kad tavo prisikėlimas būtų jiems paguodos ir pagalbos šaltinis.

Tėve mūsų

Malda

Prisikėlęs Jėzau, kartais mūsų širdys šaukiasi tavęs: „Nesu vertas, kad ateitum pas mane, bet tik tark žodį, ir aš pasveiksiu“. Gyvenimo prarajose tavo Evangelija yra mūsų šviesa, o Eucharistija – tavo buvimas mumyse.

arba

Jėzau, mūsų džiaugsme, tavo artume mes randame atleidimą, tyras tekančio vandens sroves. Ištroškę Dievo tikrovės, mes atpažįstame tave kaip Prisikėlusį Viešpatį. Kaip migdolmedis pražysta pavasario šviesoje, taip tu pražydini net mūsų širdžių dykumas.

Giesmės