Pamaldos kiekvienai dienai

Bažnyčios laiko 7

Giesmė

Psalmė

Giedokite viešpačiui naują giesmę;
Giedoki viešpačiui, visa žeme!
Giedokite viešpačiui, garbinkite jo vardą.

Kasdien skelbkite jo išganymą!
Apsakykite tautoms jo garbę,
Visoms tautoms jo nuostabius darbus!

viešpats sukūrė dangų.
Garbe ir didybe jis žėri,
Jėga ir grožis jo šventovėje.

Dangūs tesilinksmina, žemė tedžiūgauja,
jūra ir visa, kas joje, teūžauja!
Laukai ir visa, kas juose, tebūna smagūs!
Tada visi miško medžiai giedos iš džiaugsmo
viešpaties Artume, nes jis ateina.

Skaitinys

Viešpats sakė: Tikrai šis įsakymas, kurį šiandien tau duodu, nėra tau nei per sunkus, nei per tolimas. Jis nėra danguje, kad turėtumei sakyti: ‘Kas iš mūsų gali užkopti į dangų jo parnešti ir perduoti, kad galėtume jo laikytis?’ Jis nėra nei anapus jūros, kad turėtumei sakyti: ‘Kas iš mūsų gali persikelti anapus jūros jo parnešti ir perduoti, kad galėtume jo laikytis?’ Ne! Tas žodis tau labai arti, jis tavo lūpose ir tavo širdyje, kad jį vykdytumei.

arba

Kartą, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis stovėjo prie Genezareto ežero ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties. Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“. Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“. Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo. Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“ Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę, taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi“. Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.

Giesmė

Tyla

Maldavimai

Už taiką pasaulyje ir visų tautų laisvę, Viešpatie, meldžiame tave.

Kad Bažnyčių vadovai nenuilstamai siektų regimos vienybės tarp krikščionių, Viešpatie, meldžiame tave.

Už sąžiningumą politiniame gyvenime ir teisingumą visuomenėje, Viešpatie, meldžiame tave.

Už tuos, kurie triūsia, kad užsidirbtų kasdienės duonos, Viešpatie, mes meldžiame tave.

Už tuos, kurie neturi darbo ar pragyvenimo šaltinio, Viešpatie, meldžiame tave.

Už tuos, kurie neturi šeimos ar namų, Viešpatie, meldžiame tave.

Už apleistuosius ir kenčiančius vienatvę, Viešpatie, meldžiame tave.

Už engiamus ir žeminamus, Viešpatie, meldžiame tave.

Už visus, kurie savo tarnavimu padeda vargšams, imigrantams ir atstumtiesiems, Viešpatie, meldžiame tave.

Tėve mūsų

Malda

Gyvasis Dieve, kokia bebūtų skurdi mūsų malda, mes su pasitikėjimu ieškome tavęs. Ir tavo meilė prasiskina kelią pro mūsų neryžtingumą ir netgi mūsų abejones.

arba

Tu palaiminai mus, gyvasis Dieve; tu palaidoji mūsų praeitį Kristaus širdyje ir esi pasirengęs pasirūpinti mūsų ateitimi.

Giesmės